Dėl karo Artimuosiuose Rytuose išaugusios kainos privers daugelį šalių ir pramonės sektorių riboti naftos vartojimą, o „paklausa nyks vis labiau, nes išliks trūkumas ir didesnės kainos“, teigiama agentūros mėnesinėje ataskaitoje.
Agentūra pažymi, kad jos prognozėse daroma prielaida, jog gegužės mėnesį bus atnaujintas naftos tiekimas per Hormuzo sąsiaurį, kurį Teheranas faktiškai uždarė po to, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo bombarduoti Iraną.
Dėl to antrąjį ketvirtį paklausa sumažėtų 1,5 mln. barelių per dieną (bpd) ir tai būtų „didžiausias sumažėjimas nuo tada, kai COVID-19 sumažino kuro suvartojimą“, teigė TEA.
Bendra paklausa, kaip manoma, kovo mėnesį turėjo sumažėti 800 tūkst. barelių per parą, o balandį turėtų sumažėti 2,3 mln. barelių per parą.
Tačiau „užsitęsus situacijai“, t. y. jei sąsiauris ir toliau bus uždarytas, naftos paklausa gali dar labiau sumažėti, teigė TEA. „Tokiu atveju energijos rinkos ir ekonomika visame pasaulyje turi pasiruošti dideliems sutrikimams artimiausiais mėnesiais“, – perspėjo ji.
TEA taip pat pažymi, kad iš karo Artimuosiuose Rytuose daugiausiai naudos gavo Rusija: ji kovo mėnesį beveik padvigubino savo pajamas iš naftos eksporto po to, kai JAV sušvelnino sankcijas rusiškai naftai ir taip padėjo atsverti kylančias energijos kainas.
Praėjusį mėnesį Rusija uždirbo 19 mlrd. JAV dolerių, nes žaliavinės naftos ir naftos produktų eksportas išaugo iki 7,1 mln. barelių per dieną, t. y. 320 tūkst. barelių per dieną daugiau nei buvo vasarį.