Atsigavimas truks ilgai ir brangiai – dėl daugelio priežasčių. „BBC“ išvardija pagrindines.
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolis įsitikinęs: pasaulis pernelyg ramiai reagavo į karą Irane. TEA turtingos naftą vartojančios šalys įkūrė po didžiulės 1970-ųjų naftos krizės. Tuomet žaliavų trūkumas sukėlė infliaciją, gyvenimo lygio smukimą, socialinius ir politinius sukrėtimus.
Šįkart, F. Birolio nuomone, viskas dar blogiau.
Nepaisant paliaubų JAV toliau baksnoja į Iraną: „Sekasi gėdingai“
„Kol kas labiausiai nukentėjo Azija, bet krizė pasieks ir Europą, ir kitus regionus, – įsitikinęs jis. – Pastebėjau, kad valdžios institucijos Europoje ir visame pasaulyje nepakankamai įvertina problemos mastą ir jos pasekmes ne tik energetikos sektoriui, bet ir pasaulio ekonomikai. Mes įžengiame į didžiausią energetikos krizę istorijoje“.
Naftos trūkumas tik prasideda
Susiję straipsniai
Tanklaivis su nafta iš Persijos įlankos pas pirkėjus keliauja pusantro mėnesio. Karas prasidėjo būtent prieš pusantro mėnesio. Tik dabar pasaulis susidurs su fizinio naftos tiekimo trūkumu, nes visą šį laiką Hormuzo sąsiauris buvo faktiškai uždarytas.
„Balandis bus daug blogesnis nei kovas. Pagal pačius kukliausius skaičiavimus, trūkumas padvigubės, – sakė TEA vadovas F. Birolis. – Dėl to kils infliacija ir sulėtės ekonomikos augimas. O galbūt bus daug blogiau. Tada daugelyje šalių netrukus bus normuojamas energijos išteklių vartojimas.“
Naftos kainos šoktelėjo dėl karo Irane net ir tuomet, kai iš tanklaivių buvo kraunama iki karo išvežtas juodasis auksas. Dabar, kai naftos fiziškai bus mažiau, kainos iki ikikarinio lygio nesumažės, net jei Iranas atidarys sąsiaurį.
Tačiau su nafta dar ne viskas taip keblu – Saudo Arabija ir kitos regiono šalys galėtų greitai padidinti gavybą, jei Artimuosiuose Rytuose staiga įsivyrautų ilgalaikė taika.
Kur kas prastesni reikalai su dujomis.
Dujų krizė rimtesnė nei naftos
Prieš karą pasaulis siekdamas atsikratyti priklausomybės nuo tiekimo dujotiekiais, kuriuos Rusija pavertė spaudimo Europai priemone, nuo naftos intensyviai suko prie suskystintų dujų. Iki karo Persijos įlankoje izoliuotam Katarui teko 21 proc. pasaulinio suskystintųjų dujų tiekimo. Jo pakeisti tiesiog nėra kuo.
„Apskritai nukentėjo dujų pramonės reputacija. Suskystintosios dujos pozicionuotos kaip patikimas, prieinamas ir lankstus variantas“, – sakė TEA vadovas F. Birolis.
Greitai atkurti suskystintųjų dujų tiekimo nepavyks. Alternatyvių būdų jas pristatyti iš Kataro jūra nėra.
Galiausiai – neaiški ateitis, o tai neabejotinai dar ne vieną mėnesį palaikys padidėjusias dujų kainas. Viskas dėl to, kad Kataras dėl karo atidėjo pažadėtą naujų pajėgumų paleidimą, be to, neteko dalies jau esamų.
Ir tai – trečioji priežastis, dėl kurios pasauliui prognozuojama užsitęsusi krizė.
Sunaikinta infrastruktūra
Viena yra atidaryti sąsiaurį tanklaiviams ir dujų transportavimo laivams, kita – atkurti gavybą ir gamybą telkiniuose bei gamyklose, kurios buvo pažeistos per pusantro mėnesio trukusius bombardavimus.
Remiantis TEA duomenimis, per karą pažeista daugiau nei 40 Artimųjų Rytų šalių naftos ir dujų komplekso objektų.
Rimčiausi padariniai – Katare, kur buvo sunaikinta dalis dujų komplekso „Ras Laffan“: Irano raketos išvedė iš rikiuotės 17 proc. pasaulio didžiausios dujų skystinimo gamyklos pajėgumų.
Atstatyti pajėgumus keblu, nes tokia įranga – vienetinė prekė, gaminama pagal užsakymą. Todėl remontas užtruks ne mėnesius, o metus: Kataro valdžios vertinimu, nuo trejų iki penkerių.
Irano dronai smogė naftos perdirbimo gamykloms, telkiniams ir kitai energetikos infrastruktūrai Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), Kuveite ir Irake.
Infrastruktūros remontui prireiks ne tik laiko, bet ir milijardų dolerių. Prieš karą šie pinigai buvo skirti energetikos išteklių pasiūlai pasaulyje plėsti ir didinti. Dabar jie bus išleisti sunaikintam turtui atstatyti.
Tai – ketvirtoji ilgai trunkančios krizės priežastis.
Trūksta pinigų
Persijos įlankos šalys iki karo planavo plėsti gamybą, kad patenkintų augančio pasaulio gyventojų skaičiaus ir ekonomikų energijos išteklių poreikius. Šalys vartotojos tikėjosi, kad naftos pakaks, o dujų bus dar daugiau.
Tačiau dabar Saudo Arabija, JAE, Iranas, Kataras ir kitos regiono šalys bus priverstos pinigus leisti ne plėtrai, o ankstesnių naftos, dujų ir naftos produktų gamybos apimčių atkūrimui. Taip pat ir ginklavimuisi, siekiant apsisaugoti nuo būsimų atakų.
Vartotojams taip pat teks išleisti daugiau pinigų: ir brangstantiems energijos ištekliams, ir investicijoms į alternatyvias energijos rūšis – branduolinę, saulės ir vėjo energiją, akumuliatorius ir anglį. Taip pat – subsidijoms gyventojams ir pramonei.
Tačiau, skirtingai nuo dviejų ankstesnių naftos ir dujų rinkos krizių, kurias išprovokavo COVID-19 ir Rusija, šįkart išteklius vartojančios šalys turi mažiau galimybių skolintis iš ateities kartų.
Valdžios susiduria su dviguba problema: ekonomikos augimo sulėtėjimas mažina mokesčių įplaukas ir, atitinkamai, galimybes remti verslą bei gyventojus subsidijomis iš biudžeto, o infliacijos pagreitis neleidžia teikti paramos mažinant paskolų palūkanų normas.
Be to, iš ateities kartų šios krizės metu jau buvo pasiskolinta išleidus strategines naftos atsargas. Skolą teks grąžinti, ir tai – penktoji problema.
Atsargos nėra begalinės
Siekiant sušvelninti naftos trūkumą rinkoje, Vakarų šalys priėmė sprendimą dėl beprecedentės intervencijos – į rinką išleisti 400 mln. barelių iš strateginių atsargų. Būtent dėl to naftos kainos pakilo ne taip smarkiai, kaip galėjo.
Reikia turėti omenyje, kad pasaulis per dieną suvartoja apie 105 mln. barelių naftos. Dėl karo su Iranu nuo rinkos per dieną atkirsta 10–12 mln. barelių Artimųjų Rytų naftos. Žaliavų pardavimas iš Vakarų šalių rezervų kompensuoja 3–4 mln. barelių per dieną.
Numatyta, kad intervencijų pakaks 4–5 mėnesiams. Po to tam tikru momentu atsargas teks papildyti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritikavo prieš tai šias pareigas ėjusį Joe Bideną už tai, kad šis pardavė dalį JAV naftos atsargų, kai Rusija pradėjo kartą Ukrainoje ir sukėlė energetikos krizę. D. Trumpas pažadėjo atsargas papildyti, bet to taip ir nepadarė.
Šį kartą atsargos sumažės iki pavojingo lygio, ir JAV, kaip ir kitos šalys, bus priverstos jas po truputį papildyti, nelaukdamos palankių kainų. Taip reikalauja ir įstatymas, ir nacionalinio saugumo sumetimai.
Strateginių atsargų papildymas palaikys naftos kainas ir pratęs energetinę krizę. Ir tai nėra vienintelė ilgalaikė D. Trumpo karo su Iranu pasekmė.
Atsinaujinančio karo grėsmė Artimųjų Rytų kaip patikimo energijos šaltinio įvaizdis pakirstas ilgam. Karas dar nesibaigė, o esant dabartinėms kategoriškoms JAV ir Irano derybinėms pozicijoms konfliktas bet kuriuo metu gali vėl įsiplieksti su nauja jėga.
Karas paveikė tiekimo saugumą ir patikimumą, privertė iš naujo įvertinti rizikas, padidino draudimo ir transportavimo kainas. Visa tai ilgam, o galbūt ir visam laikui, atsispindės energijos išteklių kainose galutiniams vartotojams, įspėja JAV Energetikos ministerija.
Naujausioje energetikos rinkos prognozėje iki 2027 m. pabaigos rašoma: „Atidarius Hormuzo sąsiaurį, prireiks laiko susikaupusioms problemoms išspręsti, o būsimų sutrikimų tikimybė išliks rizikos veiksniu ir lems rizikos priemokos įtraukimą į naftos kainą.
Problema neapsiriboja Hormuzu – husiai tebėra grėsmė Raudonajai jūrai, o pasaulio vandenynuose yra dar daug kitų siaurų vietų, kurias gali užpulti šalys ar grupuotės, ginkluotos dronais ir įkvėptos Irano pavyzdžio.“