Aplinkos ministerija užsispyrė: priešinasi uosto statybai Gelgaudiškyje

Šis uostas ateityje galėtų tapti svariu impulsu siekiant gaivinti ir plėsti laivybą Nemunu. Klaipėdos uosto direkcija ir Šakių rajono savivaldybė pradėjo bendradarbiauti brandinant šio uosto išvystymo idėją ir kovo viduryje pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą.

„Kelio atgal turbūt jau nėra“, – tąkart šypsojosi Šakių rajono meras Raimondas Januševičius. Jis priminė, kad savivaldybė ties šiuo projektu dirba trejus pastaruosius metus. 

Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pritarė, kad uosto atidarymas Gelgaudiškyje yra tik laiko klausimas. 

Savivaldybė jau ėmėsi kai kurių projekto parengiamųjų darbų: atlikti topografiniai ir batimetriniai matavimai, parengti galimos uosto krantinės projektiniai pasiūlymai. Savivaldybei talkina Vidaus vandens kelių direkcija.

Tačiau entuziazmą įrengti uostą stabdo Aplinkos ministerijos nuostatos. 

Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus patarėja Aistė Semėnė priminė, kad 
Gelgaudiškio teritorija patenka į Panemunių regioninį parką. 

„Šalies strateginiame teritorijų planavimo dokumente, nustatančiame erdvinio vystymo kryptis ir funkcinius prioritetus iki 2030 metų, – Lietuvos bendrajame plane Gelgaudiškyje uostas nenumatytas, o vidaus vandens transporto plėtra siejama su Jurbarku“, – rašoma ministerijos vardu pateiktame komentare. 

Tiek šalies bendrajame plane, tiek dabar galiojančiame Panemunių regioninio parko tvarkymo plane ši teritorija siejama su rekreacijos ir turizmo plėtra, o ne su intensyvia pramonine veikla. Numatytos tik galimybės mažųjų laivelių prieplaukai (buvusio karjero teritorijoje), orientuotai į vandens turizmą Nemunu.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovės, teritorijoje taip pat galioja specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios riboja intensyvią statybą ir veiklą, galinčią keisti kraštovaizdį. 

Be to, planuojama vieta patenka į „Natura 2000“ teritoriją ir potvynių rizikos zoną, todėl didesnio masto uosto infrastruktūra keltų papildomų aplinkosauginių iššūkių.

„Pažymime, kad tokio projekto vystymui turėtų būti atliktas išsamus poveikio aplinkai vertinimas“, – pridūrė A. Semėnė. 

Pasak jos, šiuo metu rengiama Panemunių regioninio parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planų keitimas), o vykstant įvadiniams susitikimams girdimos skirtingos nuomonės – Šakių rajono savivaldybė projektą palaiko, tuo tarpu dalis bendruomenės kelia klausimų dėl tokios plėtros poveikio. 

Todėl ieškant galimų kompromisų ypač svarbu įvertinti realią vietos bendruomenės poziciją.

„Kompromisiniai sprendimai galėtų būti svarstomi, jei projektas būtų orientuotas į rekreacinę ar keleivinę laivybą ir atitiktų saugomų teritorijų planavimo sprendinius. Krovininio uosto vystymas šioje vietoje galėtų būti svarstomas tik iš esmės keičiant planavimo dokumentus arba projektą pripažinus valstybei svarbiu“, – rašoma A. Semėnės pateiktame komentare. 

Pasak jos, ministerijos pozicija šiuo metu grindžiama galiojančia teritorijų planavimo sistema ir saugomų teritorijų apsaugos principais – Gelgaudiškio vietovei yra numatyta rekreacinė, o ne pramoninė raida.

Pasak Šakių rajono mero R. Januševičiaus, būtent dabar, keičiant Panemunių regioninio parko planavimo schemą, yra tinkamiausias metas atlikti reikiamus pokyčius, nes parko ribos buvo patvirtintos daugiau kaip tris dešimtmečius. 

„Gyvenimas nestovi vietoje, būtina naujai pažvelgti į smarkiai pasikeitusią situaciją“, – įsitikinęs meras. Jis stebėjosi, kad Nemuno vagos gilinimui išleidus dešimtis milijonų ES ir Lietuvos biudžeto lėšų bandoma statyti užkardas vandens transportui, turinčiam gausybę privalumų prieš kelių transportą. 

Mero nuomone, tikrai niekas nenukentėtų, jeigu iš 11 tūkst. hektarų ploto teritorijos būtų išskirti uostui įrengti reikalingi 43 hektarai. Didžioji dalis šio ploto – kemsynai. 

Tačiau pasigirsta siūlymų parko teritoriją išplėsti daugiau kaip dvigubai – iki 26 tūkst. hektarų. 

„Norima paimti kuo didesnį plotą, tačiau ar užteks finansinių ir žmogiškųjų išteklių jį tinkamai prižiūrėti?“ – klausė Šakių rajono meras R. Januševičius. 

Dar blogiau, kad į šią parko teritoriją norimą išplėsti į kaimyninius Jurbarko bei Kauno rajonus, joje atsidurtų ir Gelgaudiškio gelžbetonio gamykla. 

„Tai jau būtų verslo žlugdymas“, – įsitikinęs meras. 

Šakių rajono meras R. Januševičius patikino, kad savivaldybė gamtos išsaugojimui skiria ypatingą dėmesį ir nesiruošia keisti pozicijos. Visiškai nesvarbu, ar konkreti teritorija priklauso parko teritorijai, ar nepriklauso. 

„Mes nesame gamtos priešai ir tikimės, kad šįkart būsime išgirsti, nes turime gražų tikslą – visam Marijampolės kraštui nutiesti vandens kelią į Klaipėdą ir visą pasaulį“, – kalbėjo meras R. Januševičius. 

Ministras pažadėjo ieškoti sutarimo

Susisiekimo ministras Juras Taminskas gerai žino apie šį projektą, nes su juo susipažino dar dirbdamas viceministru. 

„Tikiuosi, projektas įgaus pagreitį“, – vylėsi ministras. 

Jo nuomone, būtina ieškoti balanso, paisyti sveiko proto ir kolegiškai spręsti nesutarimus. 

„Jeigu visada lemtų tik Aplinkos ministerijos nuomonė, išvis negalėtume imtis jokių infrastruktūros projektų“, – juokavo ministras. 

Šakiuose vykusio susitikimo metu jis pažadėjo tapti savotišku tarpininku ir ieškoti sutarimo su Aplinkos ministerija.

Nedidelė krovininė prieplauka Gelgaudiškyje buvo įrengta 1973 metus, tačiau nebuvo išplėtota iki visaverčio krovinio upių uosto.

Šakių rajono valdžia dabar ją norėtų pritaikyti ne tik verslo poreikiams, bet ir turizmui. 

„Pirmąjį žingsnį žengėme Jurbarke, antrąjį žengiame Gelgaudiškyje“, – pareiškė Klaipėdos uosto direkcijos vadovas A. Latakas. 

Pasak jo, bendras darbas su vietos savivaldybe Jurbarke visiškai pasiteisino. Panašaus rezultato tikimasi ir Šakių rajone. 

A. Latakas norėtų kuo geriau išnaudoti Nemuną krovinių gabenimui, o Europos šalys jau seniai suprato vandens transporto privalumus – jis mažiau teršia aplinką, negadina asfalto dangos, sumažėja kelių apkrovimas. 

Uosto direkcijos vadovo žiniomis, per pastaruosius trejus metus krovinių gabenimo apimtys vidaus vandens keliais Lietuvos smarkiai išaugo, o dažniausiai plukdomi grūdai, armatūra, mediena, nestandartiniai gaminiai. 

Gelgaudiškio uostas taip pat būtų naudojamas grūdamas gabenti, jis taip pat praverstų šiame miestelyje veikiančiai gelžbetonio gamyklai.