Lietuva patenka tarp šalių, kuriose šios problemos augimas yra vienas sparčiausių. Naujausia Euromonitor ataskaita rodo, kad padirbtų cigarečių vartojimas mūsų šalyje 2020–2024 metais išaugo net 600 proc. Ekspertai įspėja: Lietuva tampa itin patrauklia rinka nelegalių cigarečių platintojams, o kartu didėja ir organizuoto nusikalstamumo rizikos.
Kodėl klesti padirbti gaminiai?
Remiantis duomenimis, nuo 2015 metų padirbtų cigarečių kiekiai Europos Sąjungoje išaugo nuo 4,1 mlrd. iki 13,4 mlrd. vienetų 2024 metais, augdami vidutiniškai 14 proc. per metus.
Susiję straipsniai
Ypač sparčiai padirbtų cigarečių vartojimas augo Lietuvoje, Airijoje, Portugalijoje ir Kroatijoje. Lietuvoje per ketverius metus vartojimas padidėjo net 600 proc. – nuo 0,01 mlrd. iki 0,06 mlrd. Cigarečių. Tai rodo, kad dalis vartotojų pereina prie nelegalių alternatyvų.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų ekspertas Marius Dubnikovas pažymi, kad vartotoją į nelegalią rinką stumia įkainiai. „Nepamirškime, kad žmogus gali apskritai nežinoti, kad vartoja nelegalų, padirbtą produktą. Čia ypač svarbus aspektas – tai, kas skatina cigarečių padirbinėjimą. Pirmiausia, tai kainų skirtumai. Kuo didesni akcizai, tuo labiau apsimoka padirbinėti produktą“, – sako ekspertas.
Jo nuomone, spartus akcizų augimas prisideda prie kontrabandos skatinimo. Tuo tarpu kontrabandai iš kaimyninių šalių šiek tiek apslopus, atsirado paskata ieškoti alternatyvių būdų patenkinti paklausą – rinka niekur nedingsta, ji tiesiog persitvarko.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos grupuotės keičia strategiją. Vietoje kontrabandos iš trečiųjų šalių vis dažniau steigia nelegalias gamyklas pačioje Europos Sąjungoje.
Tokias nelegalias gamyklas galima įkurti už maždaug 1 mln. eurų, o investicijos atsiperka vos per mėnesį. Euromonitor ataskaitoje nurodoma, kad didelės nelegalios gamyklos gali generuoti iki 900 mln. eurų pajamų per metus. Be to, bausmės už tokią veiklą dažnai yra minimalios, todėl nusikalstamoms grupuotėms ši veikla tampa mažesnės rizikos nei narkotikų ar ginklų prekyba.
„Kyla poreikis padirbinėti ir gaminti tabako gaminius šalies viduje, neoficialiuose fabrikuose. Mes tai matėme praeityje: štai pernai buvo atvejis, kai buvo sustabdyta vieno nelegalaus fabriko veikla.
Tos paskata – skirtumas tarp savikainos ir galutinės produkto kainos – yra didžiulė. Kaip ir Vakarų Europoje, kur taip pat populiaru padirbinėti cigarečių gaminius“, – teigia finansų ekspertas.
Įžvelgia kontrolės spragas
Seimo narys ir Biudžeto bei finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad šešėlinė cigarečių rinka išlieka rimta problema, kurią būtina spręsti tiek pasienyje, tiek pačioje Lietuvoje.
„Situaciją vertinu vienašališkai blogai. Turime užkardyti nelegalių cigarečių patekimą į Lietuvą ir kontroliuoti gamybą šalies viduje. Ne kartą susidūrėme su pogrindinėmis cigarečių gamyklomis Lietuvoje.“
Politiko vertinimu, dabartinė kontrolės sistema dar turi spragų, ypač kalbant apie pagrindinius kontrabandos kelius. Pasak jo, didžioji dalis nelegalių cigarečių į Lietuvą patenka geležinkeliais ir tolimųjų reisų transportu, todėl būtina užtikrinti kur kas nuoseklesnę patikrą.
„Šiame kontekste pasigendu tam tikrų priemonių. Cigarečių kontrabanda į Lietuvą patenka pirmiausia geležinkeliais ir tolimųjų reisų automobiliais, reikalinga šimtaprocentinė patikra.
Įranga tam yra, tačiau labai gaila, kad dalis patikros aparatų sugenda arba neveikia, o atnaujinimas numatytas per keletą metų. Finansų ministerijai pavaldus Muitinės departamentas turėtų užtikrinti griežtesnę kontrolę.“
Šešėlinė rinka keičia kryptį
Lietuva kai kuo skiriasi nuo Vakarų Europos šalių. Svarbus geopolitinis kontekstas. „Iki Rusijos karo Ukrainoje pradžios, kai judėjimas per sieną buvo gana laisvas, skaičiuoti dideli kontrabandos mastai. Sugriežtėjus pasienio kontrolei, cigarečių padirbinėjimas masiškiau persikėlė į Lietuvą“, – teigia ekonomistas M. Dubnikovas.
Tokia transformacija rodo, kad ribojant vieną kanalą, šešėlinė ekonomika ieško kitų kelių. Problema nėra išsprendžiama vien tik kontrolės priemonėmis – ji keičia formą.
„Kai mokesčiai, akcizai aukšti, siekiama padirbinėti arba atsivežti iš kitur. Kalbant apie Lietuvą, dalis cigarečių skirta vietos rinkai. Tačiau, kadangi esame ES dalis, nemažai padirbtų cigarečių keliauja į Vakarus, kur tabako gaminių kainų skirtumas dar didesnis“, – sako pašnekovas.
Lietuva šioje grandinėje veikia tiek kaip vartojimo, tiek kaip tranzito bei gamybos taškas – įsiterpia į platesnius Europos šešėlinės rinkos srautus.
Ekonominės rizikos
Nelegali tabako rinka turi struktūrinių pasekmių ekonomikai. Ji iškreipia konkurenciją, mažina skaidrumą ir kuria paralelinę sistemą, kuri neveikia pagal jokias oficialias taisykles.
„Pagrindinės rizikos – akcizų surinkimo lėtėjimas. Įvairūs tyrimai rodo, kad maždaug penktadalis cigarečių Lietuvoje yra nelegalios. Taip mes prarandame reikšmingą pinigų dalį, kuri galėtų būti nukreipta į svarbius valstybės gyvenimo aspektus“, – sako M. Dubnikovas.
Taip pat šešėlinė cigarečių ekonomika reiškia didelę nelegalią infrastruktūrą: fabrikus, gamybos įrangą, technologijas. „Tai reiškia, kad nėra kalbos apie pelno mokesčio mokėjimą, darbuotojų socialinę apsaugą ar bet kokias kitas įmokas. Tokie dariniai yra visiškame šešėlyje“, – pastebi pašnekovas.
Grėsmė – ne tik finansinė
Anot A. Syso, pastaruoju metu atsiranda ir naujų, sudėtingiau kontroliuojamų kontrabandos formų, kurios peržengia vien ekonominės žalos ribas.
„Dabar negalime atskirti ar iš Baltarusijos pusės atkeliaujantis balionas su cigarečių kroviniu yra grynai kontrabandinis, ar turi kitą tikslą – kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Jeigu balionai skrenda virš Vilniaus oro uosto, sutrikdo lėktuvų eismą, sudaro prielaidas įvykti nelaimingiems atsitikimams, tai tikrai nėra vien ekonomika: tai nacionalinio saugumo klausimas.“
Grėsmių įvairiapusiškumą mini ir M. Dubnikovas. „Padirbinėjant tabaką, nesame tikri, kas į juos įdedama. Nėra jokių saugumo standartų, todėl didelė rizika, kad vieną dieną sulauksime apsinuodijimo protrūkio ar dar skaudesnių pasekmių, panašiai kaip su padirbtu alkoholiu“, – teigia pašnekovas.
Šios rizikos apima ir visuomenės sveikatą, ir pasitikėjimą rinka apskritai. Kuo didesnė šešėlinė dalis, tuo sunkiau užtikrinti kontrolę vartotojų saugumą.
Tai atskleidžia ir Euromonitor ataskaita: padirbtų cigarečių rinka glaudžiai susijusi su kitomis nusikalstamomis veiklomis. Tos pačios organizuotos grupuotės dažnai užsiima pinigų plovimu, migrantų kontrabanda, narkotikų prekyba ar turto nusikaltimais.
Nelegalių cigarečių prekybos pelnas taip pat gali būti naudojamas finansuoti ginklų prekybą ar kitas organizuoto nusikalstamumo veiklas.
Kokių pokyčių reikia?
Augant nelegaliai rinkai, ekspertai teigia, kad vien kontrolės priemonių nepakanka. Tuo tarpu tyrimai rodo besikeičiantį vartotojų požiūrį.
Euromonitor duomenimis, 31 proc. europiečių mano, kad padirbtus produktus galima pirkti, jei originalūs gaminiai yra per brangūs. Tarp 15–24 metų amžiaus jaunimo šis rodiklis siekia net 50 proc.
M. Dubnikovas akcentuoja, kad su šešėliu turi būti kovojama skirtingomis priemonėmis: vieno sprendimo čia nėra. „Pirmiausia, griežta kontrolė tų, kurie įvažiuoja į šalį. Taip pat nuoseklesnis akcizų augimas. Keliant įkainius, mes didiname ir paskatas naudoti nelegalias prekes. Perlenkta lazda su akcizais niekada nepasiteisina.“
Situaciją spręstų ir alternatyvų kūrimas. „JAV maisto ir vaistų agentūra ne kartą yra pasisakiusi, kad egzistuoja alternatyvos tradicinėms cigaretėms, kurios sunkiau padirbamos. To pavyzdys – kaitinamasis tabakas ir kiti produktai“, – teigia M. Dubnikovas.
Svarbi ir nuosekli edukacija – aiškiai komunikuojant ne tik apie kainų skirtumus, bet ir apie realias rizikas.
Seimo narys A. Sysas inicijavo siūlymus, orientuotus į griežtesnę vidaus rinkos kontrolę. Jo teigimu, vienas iš galimų sprendimų – aiškesnis produktų atsekamumas.
Siūloma, kad elektroninių cigarečių skysčiui būtų taikomas privalomas ženklinimas banderolėmis – tai leistų aiškiau identifikuoti teisėtai įvežtus produktus ir užtikrinti mokesčių surinkimą.
Vis dėlto Euromonitor duomenys rodo, kad problema peržengia vien kontrolės ar mokesčių politikos ribas. Daliai gyventojų nelegali produkcija tampa įprasta.
Ekspertai įspėja, kad ši tendencija artimiausiais metais taps vis rimtesniu iššūkiu: kuo labiau nelegali rinka normalizuojasi, tuo sunkiau ją suvaldyti net ir griežtinant kontrolę.