Didžiulės Kremliaus išlaidos karui paskatino augimą, kai Rusija 2022 m. pradėjo plataus masto invaziją, ir padėjo Rusijai paneigti ekonomikos žlugimo prognozes. Tačiau šios išlaidos padidino infliaciją, paskatino spaudimą su konfliktu nesusijusiems ekonomikos sektoriams ir padidino Rusijos užsienio skolą iki aukščiausio per 20 metų lygio.
Praėjusiais metais Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo vos vienu procentu ir pareigūnai prognozuoja dar vieną vangų augimą 2026 m., net ir nepaisant to, kad metų pradžioje ekonomika traukėsi.
Trečiadienį vyriausybės posėdyje ekonomikos klausimais V. Putinas pareiškė, kad augimo trajektorija šiuo metu yra mažesnė nei tikėtasi.
Susiję straipsniai
„Žemiau ne tik ekspertų ir analitikų lūkesčių, bet ir pačios vyriausybės bei Centrinio banko prognozių“, – pridūrė jis.
„Statistika rodo, kad ekonomikos augimas, deja, mažėja jau du mėnesius iš eilės. Apskritai BVP sausio ir vasario mėnesiais susitraukė 1,8 proc.“, – sakė V. Putinas ir pridūrė, kad tikisi „pasiūlymų dėl papildomų priemonių, skirtų vidaus ekonomikos augimui atkurti“.
Nuo tada, kai V. Putinas 2022 m. pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, Rusijos valstybės finansai patiria spaudimą dėl išlaidų karui ir gyvybiškai svarbaus energijos eksporto sumažėjimo.
Maskvos biudžeto deficitas per pirmuosius tris 2026 m. mėnesius prilygo 60 mlrd. JAV dolerių arba 1,9 proc. BVP ir buvo didesnis, nei planuota visiems metams.
Karas Artimuosiuose Rytuose suteikė Maskvai kai kurį finansinį palengvėjimą. Tarptautinė energetikos agentūra antradienį pranešė, kad kovo mėnesį Maskva beveik padvigubino savo pajamas iš naftos eksporto.