Preliminariais vertinimais vandentvarkos sektoriuje dirba apie 4,7 tūkst. darbuotojų, kurių amžiaus vidurkis – 45–57 metai.
Jau dabar „Mažeikių vandenyse“ dirba buvę teisėtvarkos pareigūnai, persikvalifikavę į vandentiekiečius. Ir ši situacija nėra išskirtinė – ir Mažeikiuose, ir kitose vandentvarkos įmonėse jaučiamas specialistų badas. Itin stinga energetikų ir šaltkalvių. Priežastis viena ir ta pati – kolektyvai sensta, jaunimas nenori rinktis techninių profesijų.
10–15 specialistų per metus perkvalifikuojami ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA).
Susiję straipsniai
VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete siūloma „Vandens inžinerijos“ studijų programa. Tai vienintelė universitetinė studijų programa, aprėpianti ir vandens išteklius, ir aplinkosauginius ar vadybinius sprendinius.
„Šią studijų programą baigę absolventai gali dirbti projektavimo, statybos, priežiūros, aplinkosaugos ar konsultavimo srityse įvairiose įmonėse ir institucijose“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Inga Adamonytė.
„Tikimės, kad šiais metais „Vandens inžinerijos“ studijų programa taps patraukliu pasirinkimu jaunajai kartai. Šiuo metu specialistų poreikį iš dalies patenkina antrosios pakopos studijų programos „Hidrotechninės statybos inžinerija“ absolventai“, – minėjo I. Adamonytė.
Rengiami Alantoje
Apie 20 vidurinės grandies specialistų kasmet parengiama ir Aukštaitijos profesinio rengimo centre Alantoje. Vidutinis Alantos „moksleivių“ amžiaus siekia 45–50 metų. Iki šių metų pradžios visi be išimties buvo vyrai, o mokytis atvykstama daugiausia iš gretimų Aukštaitijos savivaldybių.
Dauguma jų – vandentvarkos įmonių darbuotojai naujokai arba atsiųsti persikvalifikuoti iš Užimtumo tarnybos. Šiemet pirmą kartą moksleivių grupę papildė 4 moterys. Visų jų specialybė – vandentvarkos ir vandenvalos pagrindai. Iki šiol grynai vandentvarkos specialybės nemokė nė viena kolegija ar profesinė mokykla.
„Šių specialistų niekas neruošė, o jų poreikis tikrai didelis“, – tvirtina Aukštaitijos profesinio rengimo centro direktorius Vladas Pusvaškis.
Anot jo, tai perspektyvu. „Vieną iš mokymosi klasių vandentiekio specialistams įrengė ir „Molėtų vanduo“. Joje papildomos praktikos įgis srities specialistai-praktikai. Prisidėjo ir Vandentvaros institutas, mokyklai skyręs kompiuterį ir projektorių“, – akcentavo V. Pusvaškis.
„Vilnius Tech“ Aplinkos inžinerijos fakultete kasmet baigia 2–3 grynai vandentvarkos specializacijos studentai, nors jų poreikis 10–15 kartų didesnis. Minima viena ir ta pati tendencija – jaunimas menkai domisi inžinerinėmis profesijomis.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Eimantas Kirkliauskas sako, kad tai tik dalinis problemų sprendimas.
„Kasmet reiktų parengti vos ne šimtą vandentvarkos inžinierių, energetikų, technologų, santechnikų, suvirintojų, elektrikų, tekintojų ar šaltkalvių. Visi jie būtini. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tam galėtų skirti kur kas daugiau. Priešingu atveju vandentvarkos įmonės turės pirkti specialistų paslaugas iš išorės ar jų ieškoti užsienyje“, – įsitikinęs E. Kirkliauskas.
Preliminariais LVTA vertinimais, vien tik centralizuoto vandens tiekimo įmonėms stinga tūkstančio vandentvarkos specialistų. Dalį jų bandoma perkvalifikuoti į „vandentiekiečius“ iš aplinkosauginės srities mokslų, bet tai užima daug papildomo laiko, ir yra daugybė papildomų biurokratinių kliūčių.
Su panašiomis bėdomis susiduria visa senoji Europa. Anglijoje santechniko vandentiekiečio profesija yra itin gerai apmokama ir ten dirba daugybė lenkų tautybės žmonių, Vokietijoje triūsia turkai, Prancūzijoje – portugalai. Šiaurės šalyse ši profesija gerai apmokama ir gerbiama – ten darbuojasi daug vietos gyventojų. Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje įdiegta daug naujos įrangos, tačiau mokančių ją valdyti nedaug.
Štai Latvijoje vidutinis darbuotojų amžius yra panašus kaip ir Lietuvoje. Ten atvirai sakoma, kad jaunimas nesidomi vandentvarka, nes geriamojo vandens apstu.
Kaip vilioti jaunimą?
Ekspertai taip pat mini, kad nemažai darbuotojų palieka vandentvarkos įmones dėl nepakankamai konkurencingų atlyginimų. Nemažai šalies vandentiekiečių išvyksta dirbti į užsienio šalis, kur siūlomos geresnės darbo ir apmokėjimo sąlygos. Tai dar labiau didina kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir apsunkina įmonių veiklą.
LVTA vadovo teigimu, būtina stiprinti ne tik aukštojo, bet ir profesinio mokymo sistemą, skatinti jaunimo susidomėjimą techninėmis specialybėmis, gerinti darbo sąlygas bei užtikrinti konkurencingą atlyginimą. Taip pat svarbu sudaryti palankias sąlygas darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui.
Pasak E. Kirkliausko, spartų vandentvarkos sektoriaus senėjimą pavyksta pristabdyti tik perkvalifikuojant darbuotojus darbo vietoje.