Spjovė ant įstatymų
Dar 2023 birželio pabaigoje Valstybės kontrolė nustatė rekomendaciją siekiant išvengti galimų situacijų, kai net pagal įstatymus nėra stabdoma aplinkai kenksminga veikla, ir sudaryti galimybę teisingai įvertinti padarytą žalą aplinkai bei jos ištekliams, peržiūrėti ir patikslinti žalos apskaičiavimą reglamentuojančius teisės aktus. Nors rekomendacijos įgyvendinimo terminas nurodytas, bet ji iki šiol neįgyvendinta.
Tai prižiūrintis Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) atsakymuose portalui Lrytas aiškino, kad šiuo metu Regionų administracinio teisme (Klaipėdos ir Vilniaus rūmuose) yra nagrinėjami „Grigeo Klaipėda“ skundai dėl Departamento sprendimų, kuriais po atsisakymų pritarti bendrovės teiktiems iš esmės nepakeistiems aplinkos atkūrimo priemonių planams, buvo nuspręsta daugiau jų nebenagrinėti.
Susiję straipsniai
„Kadangi Departamento paskutiniuosius sprendimus papildomai prašoma įvertinti ir teismo, Departamentas vertins ir komentuos situaciją tik po to, kai Regionų administraciniame teisme bus išnagrinėtos administracinės bylos pagal bendrovės skundus dėl Departamento priimtų sprendimų nebenagrinėti to paties aplinkos atkūrimo priemonių plano“, – rašoma atsakymuose.
Aplinkos teisės ekspertas, advokatas Justinas Poderis primena, jog įvykus aplinkos taršos atvejui, pasirinkimų nėra – visais atvejais privalo būti taikomas aplinkos atkūrimas.
Mat Lietuvai deklaravus Europos Komisijai taršos atvejį (pagal direktyvą 2004/35/EB), tiek nacionalinis, tiek ES reguliavimas numato vienintelį institucijų veiklos algoritmą – privalo būti nustatytos ir patvirtintos aplinkos atkūrimo priemonės ir taikomas aplinkos atkūrimas: „Tą tiesiogiai numato tiek Aplinkos apsaugos įstatymas, tiek Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas, tiek Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašas“. Jame įvardijama, jog žala aplinkai, susijusi su vandeniu, mišku, kraštovaizdžiu, saugomomis rūšimis ar natūraliomis buveinėmis, ištaisoma atkuriant pirminę aplinkos būklę pasirenkant šiuos aplinkos atkūrimo būdus: pirminį, papildomą ir kompensuojamą.
Pasak teisininko, tai, kad visais atvejais turi būti taikomas aplinkos atkūrimas, patvirtina ir oficiali Aplinkos ministerijos pozicija. Dar 2023 metais ministerija, aiškindama žalos aplinkai atlyginimo reguliavimą, nurodė, kad prioritetas visais atvejais privalo būti taikomas atkūrimo priemonėms. Be aiškiai įstatymuose įtvirtinto principo, teisės aktai taip pat numato institucijų kompetenciją ir pareigą parinkti aplinkos atkūrimo priemones: „Nustatyta, jog AAD turi nuspręsti, kokios aplinkos atkūrimo priemonės turi būti taikomos ir privalo reikalauti, kad ūkio subjektas jas vykdytų bei kontroliuoti patį vykdymą. Institucijų pareiga – nuspręsti dėl taikomų priemonių bei nustatyti aiškų veikimo principą, pagrįstą aplinkos atkūrimu“.
Delsia kurti darbo grupę sprendimo vykdymui
AAD taip pat sako, jog valstybė yra prisiėmusi tarptautinius įsipareigojimus ir daugelį metų pagal tikslines programas vykdo suplanuotas priemones, skirtas gerai vandens telkinių būklei pasiekti: „Tokiu būdu Klaipėdos sąsiaurio, Kuršių marių, Baltijos jūros ir kitų vandens telkinių būklės gerinimas, taršos padarinių šalinimas ir kitos su tuo susijusios problemos sprendžiamos kompleksiškai visos valstybės lygmeniu“.
Lrytas žiniomis, šiuo metu vyksta svarstymai apie bendros darbo grupės sukūrimą, kurioje, be įmonės atstovų, dalyvautų ir kvalifikuoti šios srities ekspertai iš valstybės pusės.
„Diskusijų metu iškelta idėja dėl darbinės mokslininkų ekspertų grupės, galinčios diskutuoti aplinkos atkūrimo dalykinius aspektus, sudarymo. Pažymėtina, kad tokia darbo grupė sudaryta nebuvo“, – rašoma AAD atsakymuose.
Vietoj darbo grupės sudarymo tęsiąmi ginčai teisme, kurie valstybei kainuoja, o kiek – neatsakoma. Apie patiriamas advokatų išlaidas administraciniuose teismuose, kuriuose sprendžiama dėl AAD atsisakymų tvirtinti Kuršių marių aplinkos atkūrimą, AAD nepateikė jokių duomenų. Priešingai, AAD atsakyme minima tik baudžiamoji byla, kurioje patiriamos teisinės išlaidos irgi nutylimos: „Kadangi šiuo metu tęsiamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kaltinamieji sako baigiamąsias kalbas, tai Departamento turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimo nekomentuos. Be to, tai patenka ir į advokato ir kliento konfidencialumo įsipareigojimų apimtį, todėl Departamentas negali savo santykių turinio su advokatais komentuoti tretiesiems asmenims“.
Kodėl pasirinktas bylinėjimasis bei aplinkos atkūrimo planų netvirtinimas, pačiam AAD nenustatant jokių taikytinų aplinkos atkūrimo priemonių, taip pat lieka neaišku.
Tuo tarpu Aplinkos ministerija tik aptakiai aiškina, kad žalos aplinkai atlyginimo ir aplinkos atkūrimo klausimai kiekvienu atveju vertinami individualiai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, taikytiną teisinį reguliavimą ir atsakingų institucijų nustatytas aplinkybes.
Anot ministerijos atstovų, teikiant ataskaitą Europos Komisijai dėl patyrimo, įgyto taikant direktyvą pateikta susijusi informacija, kurioje nurodoma ir apie „Grigeo Klaipėda“ atvejį. Direktyva numato reikalavimus, paremtus principu „teršėjas moka“. Šis principas reiškia, kad įmonė, kuri sukelia žalą aplinkai, turi atsakyti už šią žalą ir imtis būtinų prevencijos arba ištaisymo priemonių bei padengti visas susijusias išlaidas.
„Pažymėtina, kad žalos aplinkai atlyginimo ir aplinkos atkūrimo klausimai kiekvienu atveju vertinami individualiai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, taikytiną teisinį reguliavimą ir atsakingų institucijų nustatytas aplinkybes.“, – teigiama ministerijos atsakymuose. Vis dėlto kaip tas individualus vertinimas pasireiškia šiuo atveju, taip ir lieka neaišku.
Akivaizdu, kad nepaisant Lietuvos teisės aktų bei ES direktyvų, sistema neveikia, ką tiesiogiai patvirtina jau daugiau nei 6 metus nepajudėjimas iš mirties taško siekiant atkurti Kuršių marių būklę. Institucijos viena nuo kitos lyg karštą bulvę permetinėja atsakomybes bei kontroliavimo įsipareigojimą. Galiausiai žala aplinkai net prabėgus tiek laiko lieka neištaisyta.