Kaip jau ne kartą minėjo degalinių tinklų atstovai, labiausiai degalų kaina priklauso nuo to, kokia ji būna didmeninėje rinkoje.
O joje pragiedrulių menkai matyti: jei dyzelino litras pastarosiomis savaitėmis kainavo apie 1,7–1,84 euro, tai benzino nuolat kilo aukštyn – balandžio 20 d. didmeninė litro kaina siekė 1,55 euro, o pastarosiomis dienomis jau priartė prie 1,7 euro.
„Sunku nuspėti, kokios priežastys tai lemia. Galima įtarti, kad klostosi panaši situacija kaip ir aviacinių degalų rinkoje – trūksta perdirbimo pajėgumų, kai kur, pavyzdžiui, Indijoje – žaliavinės naftos, todėl didėja ir kaina“, – teigė ekonomistas Marius Dubnikovas.
N. Mačiulis paneigė kalbas apie „buvimą ant krizės slenksčio“: ekonomikos klestėjimas aukso amžiuje
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, mažiausia benzino kaina ketvirtadienio rytą buvo „Bonsa“ degalinėje Tauragės r., Tauruose – 1,679 Eur/l.
Didžiausia benzino kaina – 1,979 Eur/l buvo „Propano ir butano dujų centro“ degalinėje Ignalinoje.
Susiję straipsniai
Benzino kainos ketvirtadienio rytą degalinėse svyravo nuo 1,679 Eur/l iki 1,979 Eur/l, o vidutinė benzino kaina sudarė 1,826 Eur/l, arba 0,8 proc. mažesnė nei trečiadienį (gegužės 6 d.), kai benzino kainų vidurkis degalinėse buvo 1,84 Eur/l.
Mažmeninės kainos svyruoja keičiantis didmeninėms, o šios susijusios su Roterdamo biržos „Platts“ indeksu. Pastarasis taip pat susijęs su degalų ateities sandorių kainomis. O benzino atveju jos šiuo metu nėra itin palankios.
Antai gegužės 4 d. ateities sandoriuose benzino galonas (3,8 litro) buvo įvertintas 3,74 dolerio – daugiausia per pastaruosius ketverius metus.
Išskirti vien dyzeliną neteisinga
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad jeigu valstybė jau imasi mažinti akcizus degalams, tai sprendimai turėtų būti taikomi ne tik dyzelinui, bet ir benzinui. Pasak jo, nuo karo pradžios panašiai brango tiek dyzelinas, tiek benzinas, tačiau didesnis dyzelino akcizas labiau išryškino kainų skirtumus.
Jis neseniai buvo sumažintas, tiesa, laikinai – iki birželio 15 dienos. Nebent Seimas nuspręs pratęsti šį terminą, kuris įsigaliojo nuo balandžio 15 d.
„Jeigu kalbame apie akcizų mažinimą, neteisinga išskirti vieną degalų rūšį ir palikti kitą nuošalyje. Benzino kainos taip pat labai svarbios ir stipriai pakilusios – šiandien už litrą 95 markės benzino vairuotojai jau moka beveik 2 eurus“, – teigė ekonomistas.
Anot jo, akcizų mažinimas neturėtų reikšmingai sumažinti valstybės biudžeto pajamų, nes dalį netekimų kompensuotų didesnis PVM surinkimas dėl bendro kainų augimo ir išlikusio vartojimo.
A. Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos gyventojai degalams skiria itin didelę pajamų dalį – apie 4 proc., o pagal šį rodiklį Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių Europoje.
„Lietuviai labai mėgsta važinėti automobiliais, todėl degalų kainos tiesiogiai veikia jų kasdienes išlaidas. Jeigu žmonės vis daugiau pinigų išleidžia kurui, jie pradeda atsisakyti kitų pirkinių – mažina išlaidas elektronikai, sportui, internetinei prekybai ar net maistui. Tai jau neigiamai veikia vartojimą ir paties PVM surinkimą“, – aiškino jis.
Ekonomisto teigimu, kalbėti reikėtų ne apie nuolatinį akcizų mažinimą, o apie laikiną priemonę, susietą su naftos kainų svyravimais pasaulinėse rinkose.
„Matome, kad vos atsiranda teigiamesnių žinių rinkose, naftos kaina gali kristi net 10 proc. per dieną. Todėl logiška būtų taikyti laikinus sprendimus iki tol, kol energetikos rinkos stabilizuosis“, – sakė A. Izgorodinas.