Štai, pavyzdžiui, dar vasarį europarlamentaras iš Vokietijos Jan-Christoph Oetjen „Euradio“ sakė, kad būtina ginti nemokamą rankinį bagažą – užtikrinti vienodą jo standartą, kuris visose oro linijose būtų nemokamas ir netektų dėl 1 cm neatitikimo plačiai atverti piniginės.
„Na, tai tapo esminiu klausimu Europos Parlamentui, nes matome, kad kai kurios oro linijos bando manipuliuoti bagažo dydžiu. Kiekvienas turi maždaug standartinio dydžio krepšį, tačiau kai kurios oro linijos priekabiauja, nes jis yra 1 cm per ilgas, 1 cm per platus arba per aukštas. Mano nuomone, nepriimtina taip elgtis su keleiviais.
Štai kodėl norime, kad standartinis rankinis bagažas būtų įtrauktas į bilieto kainą, nes nėra nieko nemalonesnio, nei atvykus į įlaipinimą su rankiniu bagažu ir išgirsti: „Su šiuo krepšiu negalite įlipti į lėktuvą; turite papildomai sumokėti 60, 80 arba 100 eurų“. Taigi, mums standartinio dydžio nustatymas ir jo įtraukimas į kainą, kad niekam nekiltų nemalonių staigmenų, būtų didelis žingsnis į priekį keleivių teisių srityje“, – nurodė europarlamentaras.
Susiję straipsniai
Kad tai būtų puikus dalykas, mano ir keliautojas, kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius.
„Tai būtų turbūt mano vienos didesnių turizmo plote, svajonių išsipildymas“, – Žinių radijo laidoje „Kas, jeigu?“ sakė jis.
„Todėl, kad iš tikrųjų pats didžiausias galvos skausmas keliautojams būna, ar jie viską teisingai padarė, ar jie visus reikalavimus atitinka, ar jie nieko nepamiršo, ar jie visas registracijas atliko ir panašiai. Ir tos atostogos na tikrai pakankamai stipriai, ir aš matau, jau pats lipdamas į lėktuvą, subjursta pačioje pradžioje jų, kuomet keliautojai turi sumokėti už viršsvorį, turi sumokėti už matavimų neatitikimą.
O tai vyksta būtent todėl, kad skirtingos avia kompanijos taiko visiškai skirtingas taisykles. Tai lygiai taip pat, kaip kažkada Europos Sąjungoje buvo sureguliuota, kad visų telefonų, mobiliųjų pakrovėjai turėtų būti vienokie – tai aš tikrai labai džiaugčiausi, jeigu ir apie rankinį bagažą, žmonėms sukti galvos nereikėtų“, – kalbėjo keliautojas.
R. Širvinskas pridūrė, kad jam, kaip kelionių organizatoriui, tai irgi palengvintų darbą – nereikėtų ruošti žmonėms skirtingos informacijos, kaip pasiruošti kelionei.
Tiesa, kad keliautojai skųstųsi vartotojų teisėms dėl situacijų, susijusių su lagaminais – retas atvejis.
„Sakyčiau, kad retas atvejis, kuomet dėl lagamino skųstųsi, tikėtina, kaip ir girdžiu ir matau, ir pati, kaip vartotoja – rinka susireguliavusi, tos skrydžių kompanijos sugeba taip iškomunikuot ir informuot vartotoją, kad jis ir žaidžia su tais lagaminais, ir geba ateiti su tinkamu“, – laidoje kalbėjo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.
„Einama pas mūsų vartotojų tarnybą, na, kaip jau į tokią paskutinę kraštutinę priemonę. Ir tada, ką aš galiu išskirti – dabar, pastaruoju metu – tai yra dėl baimės vykti, dėl ketinimo, noro nutraukti sutartis, nes nerimo yra daug: nuo karo iki tam tikrųjų reiškinių klimato kaitos – ir gaisrai, ir potvyniai, ir sausros. Tad, čia yra dažnesnis atvejis.
O jeigu taip iš esmės svarstytumėm apie skundus vartotojų, kurie ateina į mūsų tarnybą, na, tai dėl turizmo paslaugų yra tik šimtas atvejų per šiuos kelis mėnesius. Kai šiaip mes kreipimusi gauname 40 tūkstančių per metus“, – atkreipė dėmesį G. Aleksaitė.
Dėl karo Artimuosiuose Rytuose suaktyvėjusį žmonių norą nutraukti kelionių sutartis stebėjo ir R. Širvinskas. Jis pabrėžė, kad nerimą galima suprasti, kai tai susiję su atostogomis tame regione.
„Tačiau žmonės, naudodamiesi situacija, ėmė atšaukinėti kelionę į Zakopanės kalnus Lenkijoje“, – neslėpė nuostabos kelionių organizatorius.