„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pažymi, kad naftos rinkos šokas statybų sektoriui sukelia nors ir netiesioginių, tačiau reikšmingų pasekmių. Pasak jos, tai yra procesas, veikiantis keliais lygmenimis.
„Naftos kainų šuolis sukelia grandininę reakciją. Pirmiausia, dėl jos brangsta viskas, kas juda: logistika, transportas, technika. Šios sąnaudos sudaro reikšmingą statybų savikainos dalį. Be to, sektorius stipriai priklauso nuo dyzelinu varomos įrangos, todėl brangsta ir jos eksploatavimas“, – teigė ekonomistė.
Jai antrino statybų bendrovės „EIKA Construction“ vadovas Almantas Čebanauskas, pridurdamas, kad kuo ilgiau užsitęs konfliktas, lemiantis kainų pokyčius, tuo rimtesnės pasekmės bus jaučiamos ir Lietuvoje.
Susiję straipsniai
„Naftos kainos poveikis statybų sektoriuje pirmiausia jaučiamas per logistiką, transportavimo kaštus ir tas medžiagas, kurių gamyba susijusi su naftos produktais ar jų žaliavomis. Be to, įtakos turi ir žaliavų trūkumas, geopolitinė situacija, gamybos pajėgumai bei tiekėjų atsargų lygis“, – teigė jis.
Medžiagos brangsta dešimtimis procentų
I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad nafta yra ne tik kuro šaltinis, bet ir svarbi žaliava chemijos pramonei, iš kurios gaminami plastikai ir polimerai. Dėl to naftos kainų pokyčiai operatyviai atsispindi vamzdynų, izoliacinių medžiagų bei sandarinimo sprendimų kainose.
Savo ruožtu A. Čebanauskas savo mintis grindžia konkrečiais kainų augimo pavyzdžiais. Anot jo, dalis medžiagų, pavyzdžiui putplastis, jau pabrango dešimtimis procentų.
„Šiuo metu matome konkrečius kainų pokyčius atskirose medžiagų grupėse. Polistireninio putplasčio EPS100 kaina nuo kovo mėn. augo apie 60 proc. Armatūra pabrango nuo maždaug 630 Eur/t iki 690 Eur/t, o birželio pradžiai jau matomas 700–710 Eur/t intervalas. Mineralinė vata nuo birželio brangsta apie 8 proc., PIR plokštės – apie 18 proc., karkasai kai kuriuose pasiūlymuose – apie 25 proc., hermetikai, putos, plytelių klijai ir mišiniai – apie 7 proc. PVC ir PE vamzdžių grupėje, priklausomai nuo diametro ir medžiagos, fiksuojamas 30–40 proc. kainos augimas“, – pasakojo pašnekovas.
Tuo metu ekonomistė pastebėjo, kad paveiktos buvo ir metalų rinkos. Aliuminio ir plieno gamyba yra itin imli energijai, todėl brangstant energetikos ištekliams mažėja pasiūla ir kyla kainos.
„Hormūzo sąsiaurio blokada išbalansavo ir šių metalų pasaulinę rinką. Londono metalų biržos duomenimis, nuo šių metų pradžios aliuminio kaina jau yra išaugusi ketvirtadaliu, kilo ir kitų pramoninių metalų kainos“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
A. Čebanauskas pabrėžė, jog statybų rinkoje šiuo metu jaučiamas neapibrėžtumas. Anot jo, atsiranda rinkos žaidėjų, kurie naudojasi situacija ir net kelis kartus per savaitę didina žaliavų įkainius, nepaisydami anksčiau fiksuotų susitarimų. Be to, pašnekovas akcentuoja ir pirminius tiekimo sutrikimus, kurie konfliktui užsitęsus gali turėti rimtų padarinių.
„Tokios situacijos kuria papildomą neapibrėžtumą ir apsunkina projektų planavimą. Tampa sunkiau prognozuoti ne tik kainą, bet ir tiekėjų įsipareigojimų stabilumą. Nors tiekimo sutrikimų visame sektoriuje šiuo metu nevertinčiau kaip sisteminių, atskirose medžiagų grupėse įtampa jau matoma“, – sakė jis.
A. Čebanauskas įvardijo, kad pirmieji tiekimo sutrikimai pastebėti polistireno, atskirų armatūros diametrų bei PVC ir PE vamzdžių pozicijose.
Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir sutrikus laivybai Hormuzo sąsiauryje, rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.