Ekspertė įspėja verslą: delsimas ieškant finansavimo siaurina galimybes

Europos Komisijos duomenys rodo, kad daugiau nei pusė ES įmonių susiduria su vėluojančiais mokėjimais: tai tiesiogiai veikia jų kasdienę veiklą.

Panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje. LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos Kreditų rizikos skyriaus vadovė Aušra Baranovė sako, kad verslai į finansų įstaigas neretai kreipiasi jau susidūrę su apyvartinių lėšų trūkumu ar atsiskaitymų vėlavimais.

Laukimas turi kainą – kuo ilgiau delsiama, tuo sudėtingesnės ir brangesnės tampa išeitys. Laimi verslai, kurie finansavimą planuoja iš anksto. Jie turi daugiau laiko, platesnį pasirinkimą ir sprendimus priima ne spaudžiami aplinkybių, o galvodami apie augimą.

Dažniausiai per vėlai kreipiamasi tuomet, kai įmonė jau susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu: pradeda vėluoti atsiskaitymai, atsiranda įtampa santykiuose su tiekėjais ar klientais.

„Neretai verslas ilgą laiką bando situaciją spręsti savo vidiniais resursais ir tikisi, kad sunkumai laikini, todėl delsia ieškoti išorinio finansavimo“, – sako Kreditų rizikos skyriaus vadovė.

„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai įmonė jau būna spėjusi pasiskolinti už įkeistą turtą trumpalaikėmis arba brangiomis sąlygomis, siekdama greitos išeities. Tuomet finansiniai rodikliai jau būna pablogėję, įsipareigojimų našta išaugusi, o pinigų srautai – įtempti. Tada finansavimo galimybės susiaurėja, o reikalingą sprendimą rasti tampa sudėtingiau.“

Kartais iššūkiai kyla ir augant – perspektyvios įmonės taip pat turi apsvarstyti savo finansinę strategiją ir nelaukti paskutinės minutės.

„Matome atvejų, kai įmonės labai sparčiai plečiasi – priima didesnius užsakymus, investuoja į įrangą ar atsargas, tačiau neįsivertina, kad augimui taip pat reikia papildomo apyvartinio kapitalo“, – teigia ekspertė.

Kartu su plėtra dažnai atsiranda ir nenumatytų išlaidų, todėl net sėkmingas augimas gali tapti iššūkiu pinigų srautams.

Kartais koją kiša ne skaičiai, o psichologiniai veiksniai: „Ypač atidėliojimas, baimė, kad pokalbis su finansų įstaiga reikš problemų pripažinimą.

Dažniausiai yra priešingai: kuo anksčiau verslas kreipiasi, tuo daugiau galimų sprendimų galima pasiūlyti – nuo kredito linijos ar faktoringo iki apyvartinio finansavimo ar lengvatinių paskolų priemonių“, – sako A. Baranovė.

Skirtumas tarp verslų atsiskleidžia ir požiūryje į finansavimą.

„Verslai, kurie dėl finansavimo kreipiasi iš anksto, dažniausiai ateina pasiruošę. Jie ant stalo padeda ne problemą, o planą – aiškiai žino, kam reikalingos lėšos, kokią naudą jos sukurs ir kaip įsipareigojimai bus vykdomi. Tokios įmonės finansavimą vertina kaip įrankį augimui“, – aiškina pašnekovė.

Finansinę ateitį rūpestingai planuojantys verslai gali palyginti kainodaros modelius, įvertinti skirtingus paslaugų pasiūlymus ir nutarti neskubant.

Tuo tarpu kitoje pusėje – spaudimas ir būtinybė veikti čia ir dabar.

„Verslai, kurie kreipiasi jau susidūrę su sunkumais, dažniausiai reaguoja į jau susiklosčiusią situaciją. Finansavimo jiems reikia čia ir dabar – padengti įsipareigojimus, stabilizuoti veiklą ar išspręsti netikėtai kilusius iššūkius“, – sako ekspertė.

Ji priduria, kad net ir atsakingai planuojantys verslai nėra apsaugoti nuo netikėtumų.

„Net ir gerai planuojančias įmones gali užklupti netikėti rinkos pokyčiai, klientų vėlavimai ar kitos aplinkybės. Tai ypač ryškiai matome jautrių geopolitinių įvykių kontekste. Tokiose situacijose svarbu turėti finansinį partnerį, kuris gebėtų prisitaikyti prie verslo poreikių skirtingais etapais – tiek planuojant augimą ir plėtrą, tiek susidūrus su laikinais finansiniais iššūkiais. Tokiu partneriu verslui tampa kredito unijos“, – sako LKU kredito unijų grupės atstovė.

Kredito unijos dažnai išskiriamos dėl gebėjimo gilintis į kliento situaciją plačiau. Tai ypač svarbu smulkiam ar dar tik augančiam verslui, kuris ne visada atitinka standartinius vertinimo kriterijus.

„Vertindami smulkų ar jauną verslą žiūrime ne tik į standartinius rodiklius, bet ir į pačią verslo idėją, jos potencialą, savininko motyvaciją, rinkos galimybes bei realų planą, kaip veikla bus vystoma toliau“, – sako A. Baranovė.

Anot pašnekovės, kredito unijos gali skirti daugiau laiko vieno kliento situacijos analizei ir ieškoti sprendimo, kuris konkrečiam verslui tinka labiausiai – nuo paskolos grąžinimo grafiko iki galimybės pasinaudoti palūkanų kompensavimo ar lengvatinių kreditų priemonėmis.

Svarbų vaidmenį čia atlieka ir artumas vietos rinkai. „LKU grupės kredito unijos aktyviai veikia regionuose, todėl dažnai gerai pažįsta vietos verslo aplinką, jos specifiką ir klientų poreikius“, – pažymi ekspertė.

Finansavimo šaltinio pasirinkimas priklauso ne tik nuo skaičių, bet ir nuo situacijos. Kredito unijos dažniau tampa pasirinkimu tiems, kuriems svarbus lankstumas ir dialogas.

Pašnekovės teigimu, tai tinkamas pasirinkimas tuomet, kai verslui svarbus individualus požiūris.

„Kredito unija taip pat siūlo lankstesnį sprendimų modelį ir galimybę aptarti situaciją plačiau. Tai aktualu tiek veiklą pradedantiems, tiek mažesniems, miestuose ir regionuose veikiantiems verslams“, – sako A. Baranovė.

Papildomą vaidmenį čia atlieka ir lengvatinės finansavimo priemonės, kurias siūlo kredito unijos.

„Pavyzdžiui, ILTE programos „Verslumo skatinimas 3“ ar „Atviras kreditų fondas 3“ padeda gauti lėšų palankesnėmis sąlygomis“, – teigia Kreditų rizikos skyriaus vadovė.

Tai ypač aktualu jauniems verslams: vien idėjos neužtenka. Būtina turėti aiškius atsakymus į esminius klausimus – ką konkrečiai veiks, kur veiks, kas bus klientai ir tiekėjai, kokio masto investicijų reikės. Ir, svarbiausia, kaip bus užtikrintas jų finansavimas. Būtent čia slypi skirtumas tarp geros idėjos ir išties sėkmingo verslo.