„Įsivėlėm, neslėpsiu, į biurokratines pinkles, kurias reikėjo išpainioti, bet dabar galutinai jas išpainiojome. Yra gautos visos licencijos ir įvertinimai dėl ikiprekybinių pirkimų, kas iš tikrųjų buvo didžiausias iššūkis“, – sakė P. Petrauskas.
Ministerija kvietimą verslui siūlyti idėjas kovai su kontrabandiniais balionais paskelbė praėjusių metų spalį, programai skirta 1 mln. eurų.
Gruodį atrinkti idėjų konkursą laimėję konsorciumai, kuriems atstovauja „IT logika“, „Teltonika EMS“ ir „Dangaus šviesos“, jų pasiūlytos idėjos apima dirižablių platformos sistemas, dronų stotis, radarus ir dirbtinio intelekto integraciją. Siekiant spartinti technologijų oro erdvės apsaugai nuo kontrabandinių balionų įdiegimą, balandį dešimt šalies institucijų pasirašė tai numatantį susitarimą, testavimą planuota pradėti birželį.
Dar sausį ministras Edvinas Grikšas sakė, kad kitos institucijos derasi dėl ikiprekybinio šios naujai sukurtos technologijos įsigijimo.
Smūgis dar vienai grupuotei: organizavo kontrabandinių cigarečių gabenimą ir platinimą
Viceministro teigimu, iššūkių kelia pačios technologijos vystymas, nes pasaulyje analogiškos įrangos kovai su kontrabandos balionais kol kas nėra.
„Ir Izraelio kompanijos, kurios žadėjo atnešti mums sprendimą iki balandžio pabaigos, didžiausios jų įmonės ir tai nesugeba to padaryti, čia tik iš mūsų nacionalinio specifiškumo tą tikriausiai ir galima padaryti (sukurti technologijas – ELTA). Aišku, integruojant su oro gynybos sistema, su naujais radarais, su echoradarais“, – tikino P. Petrauskas.
Susiję straipsniai
Ministras pažymėjo, kad vystant technologijas randama būtų identifikuoti ir neutralizuoti judančius kontrabandos balionus, tačiau problemų kyla dėl jų gabenamo krovinio, ieškant būdų, kaip jį saugiai nuleisti.
„Esmė krovinys, kai 50 kilogramų gabena ir jeigu aukštis yra daugiau nei 6 kilometrai, dėl to (…) paskaičiuota, kad tas krovinys į žemę gali rėžtis daugiau nei 20 tonų jėga, tai jeigu tai būtų namas, automobilis, neduok Dieve žmogus, būtų blogai, būtent tas pagavimo ir saugaus nuleidimo faktorius“, – teigė E. Grikšas.
„Balionus nesunku numušti, dronus pakelti, (…) bet šiandien nesame karo zonoje – įsivaizduokime, ant namo užkrenta 20 tonų, tai tikrai yra pavojinga“, – pridūrė viceministras.
E. Grikšo teigimu, Lietuva konsultavosi ir su Izraelio, Pietų Korėjos, JAV, Vokietijos įmonėmis, vystančiomis panašius technologinius sprendimus ir siūlančiomis lazerines sistemas balionams numušti.
„Bet hibridinės atakos organizuotojai vietoje helio dujų prado naudoti vandenilio dujas, kurios yra pigesnės ir jos sukuria kitą problemą – jos sprogsta nuo lazerinio kontakto“, – aiškino ministras.
ELTA primena, kad dėl meteorologinių balionų krizės Vyriausybė visoje šalyje yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją.
Dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos keliamo pavojaus nuo pernai spalio ne kartą buvo stabdoma Vilniaus oro uosto (VNO) veikla.