Anot auditorių institucijos, nors faktinės valdžios sektoriaus išlaidos pernai buvo didesnės nei planuota biudžeto įstatyme, atsižvelgiant į taikomus lankstumo mechanizmus jų augimas vis dar atitiko ES reikalavimus, tačiau numatoma, jog artimiausiu laikotarpiu fiskalinis spaudimas didės.
„Jau šiais metais matome riziką, kad gali būti pažeistos fiskalinės drausmės taisyklės, nes išlaidų augimas gali viršyti leistiną ribą. Dėl spartesnio jų augimo nei buvo numatyta 2025 m. šiemet fiskalinė erdvė yra mažesnė. Kad taisyklių būtų laikomasi, šiemet išlaidos turėtų būti mažesnės nei prognozuojama“, – pranešime teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
VK ir metinėje pažangos ataskaitoje pateiktos projekcijos dėl valdžios sektoriaus deficito 2026–2027 m. reikšmingai nesiskiria, tačiau nepriklausomi auditoriai mato didesnį spaudimą viešiesiems finansams vėlesniais metais, o metinėje pažangos ataskaitoje prognozuojamas deficitas išlieka 2,6 proc. BVP.
Ypač svarbi sraigtasparnių nusileidimo aikštelė: pritaikyta ir medicinai, ir gynybai
VK vertinimu, atsižvelgus į įprastai priimamus politinius sprendimus kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), pensijas ir kitas išlaidas, valdžios sektoriaus deficitas 2028 m. galėtų siekti apie 3 proc. BVP, o 2029 m. – viršyti šią ribą, papildomą spaudimą viešiesiems finansams taip pat kuria išaugęs gynybos finansavimo lygis.
„Pažymėtina, kad deficitui didelę įtaką daro krašto apsaugos išlaidų apskaitos ypatumai – avansiniai mokėjimai skolą didina jau dabar, tačiau deficite atsispindės tik ateityje, kai įranga bus pristatyta į Lietuvą“, – nurodo VK.
Susiję straipsniai
Numatoma, kad 2026–2029 m. laikotarpiu valdžios sektoriaus skola išaugs nuo 45 iki 55,3 proc. BVP, o išlaidos palūkanoms – nuo 1,1 iki 1,8 mlrd. eurų, kas reiškia, jog liks mažiau erdvės reaguoti į naujus ekonominius ar geopolitinius iššūkius.
„Fiskalinis spaudimas artėjančiais metais tik stiprės. Gynybos išlaidos yra padidėjusios, o išlyga joms bus taikoma iki 2028 metų. Be tvarių pajamų šaltinių bus sunku laikytis fiskalinės drausmės taisyklių, nemažinant viešųjų paslaugų prieinamumo“, – pranešime akcentuoja Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
VK teigimu, „Sodros“ biudžetas atitiko iki praėjusių metų pabaigos galiojusioms nacionalinės fiskalinės drausmės taisyklėms, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas (PSDF) – ne, tai, pasak VK, gali rodyti finansavimo trūkumą.
Institucija taip pat nurodo, jog per artėjančius kelerius metus „Sodros“ rezervą reikšmingai papildys po šiemet įsigaliojusios reformos iš antrosios pakopos pensijų fondų gautos „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokos, kurios taps pensijų apskaitos vienetais.
„Tai reiškia, kad šie piniginiai ištekliai sukuria ilgalaikius įsipareigojimus, todėl nėra laikomi papildomomis pajamomis ir neturėtų būti išleisti esamo išmokų lygio didinimui“, – teigia VK.
Anot jos, Lietuvos valdžios sektoriaus pajamų lygis išlieka žemas, palyginti su kitomis ES šalimis – užpernai pajamos iš mokesčių ir socialinių įmokų Lietuvoje sudarė 33,3 proc. BVP, o ES – beveik 40,4 proc. BVP.
Europos Taryba Lietuvai taip pat rekomenduoja užtikrinti pakankamą sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų viešųjų paslaugų finansavimą, gerinti mokesčių surinkimą, plėsti mokesčių bazę.
Pernai patvirtintas vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas, kuriuo siekiama užtikrinti tvarius valstybės finansus, juo šalis įsipareigojo laikytis nustatytų valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribų 2025–2029 m., kurios vidutiniškai siekia 5 proc. per metus.
2025–2028 m. Lietuvai taip pat taikoma išlyga gynybos išlaidoms, leidžianti nuo šių ribų nukrypti iki 1,5 proc. BVP.