Per artimiausius trejus metus beveik pusė – 47 proc. – 18–29 metų žmonių planuoja įsigyti nekilnojamojo turto (NT). Tačiau daugelis jaunesnių nei 30 metų gyventojų nesugebėtų sukaupti pradinio įnašo ir dabartinėmis kainomis pirmojo būsto neįpirktų. Tai rodo „Luminor“ banko užsakymu bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa.
Sukaupti pradinį įnašą iš vidutinio darbo užmokesčio kai kuriose Lietuvos vietovėse itin sudėtinga. Pavyzdžiui, norint sukaupti 15 proc. pradinį įnašą 60 kv. metrų būstui Vilniuje vidutines pajamas gaunančiam žmogui gali prireikti maždaug devynerių metų, o didesniam būstui – daugiau nei dešimties metų.
Net sumažinus pradinį įnašą iki 10 proc. situacija sostinėje išlieka sudėtinga – norint sutaupyti 60 kv. metrų būstui, vidutines pajamas gaunančiam žmogui prireiktų daugiau nei penkerių metų.
Pensijų lėšas laikant pajamomis kompensacijos gali nebepriklausyti: baiminasi dėl gyventojų sukčiavimo
Būsto rinka darosi vis žiauresnė. Kas toliau? Apie tai kalbėta „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“, kurioje dalyvavo Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, ir Indrė Genytė-Pikčienė, „Artea“ banko ekonomistė.
„NT rinkoje – pavasaris ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Pavasaris paprastai yra aktyvesnis etapas, ypač kalbant apie būsto rinką. O šie metai sutampa ir su geresnėmis galimybėmis žmonėms skolintis būsto įsigijimui, nes, ne paslaptis, pastaruosius porą metų dalis pirkėjų buvo likę užribyje“, – sakė M. Statulevičius ir paaiškino.
Susiję straipsniai
Kadangi Europos centrinis bankas buvo nustatęs gana aukštas palūkanų normas, finansavimo sąlygos buvo sudėtingesnės. Tad žmonės, kurie norėjo įsigyti būstą ar investuoti į NT, buvo palikti paraštėse.
Dabar gi Vilniuje, ketvirčio duomenimis, per mėnesį nuperkama apie 500 būstų.
„Džiugina ir tai, kad pasiūla atsigavusi – vystytojai rinkai gali pasiūlyti daugiau projektų.
Tiesa, reikia pasakyti, kad tas pasirinkimas ne visada koncentruojasi ten, kur žmonės labiausiai norėtų gyventi – centrinėse miesto dalyse ar vadinamojo „15 minučių miesto“ teritorijose. Daugiau pasiūlos formuojasi periferijoje arba aplink populiarius gyvenamuosius rajonus“, – aiškino LNTPA vadovas.
Tai susiję su tuo, kad statybos leidimų gavimas centre dažnai užtrunka ne vienerius metus – kartais penkerius ar net aštuonerius.
Tačiau rinka aktyvi ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, daugiabučiai statomi net ir kai kuriuose regionuose, nors iki šiol ten įprastai žmonės dažniau rikndavosi individualų būstą. Net valstybės parama buvo labiau orientuota į nuo didžiųjų miestų nutolusias savivaldybes, tačiau daugiausia – į individualią statybą.
Dabar jau kalbama apie daugiabučius – nedidelius projektus po keliolika ar keliasdešimt butų, tačiau jie statomi jau turint klientų. Užsakovėmis tampa savivaldybės, regione įsikūrę stambūs darbdaviai.
„Reikėtų pabrėžti, kad Lietuvos ekonomika vis dar nėra brandi – ji dinamiška ir auga sprintais. Kiekvienas sektorius turi savo ciklus, nėra solidžios inercijos, kaip brandžiose ekonomikose, kur visi rodikliai eina koja kojon.
Pas mus pernai matėme labai spartų NT rinkos atsigavimą – sandorių skaičius šovė į viršų ir buvo vienas didžiausių intensyvumas per pastarąjį dešimtmetį“, – statistiką komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, tam įtakos turėjo ir gerėjanti palūkanų normų aplinka, ir žmonių lūkesčiai dėl būsimų pokyčių. Gyventojai pradėjo nuogąstauti dėl galimų antrosios pensijų pakopos pinigų, taip pat dėl atsakingo skolinimosi ir pradinio įnašo reikalavimų pokyčių. Tai sujudino lūkesčius.
Sandorių aktyvumas pradėjo augti jau praėjusiais metais, o tai išbalansavo rinką: NT kainos ėmė augti gerokai sparčiau. Lietuvos banko pasikartojančių sandorių indeksas rodo, kad senesnis būstas yra maždaug 16 proc. brangesnis nei prieš metus. Registrų centro duomenys rodo, kad vidutiniškai Lietuvoje būstas per metus pabrango apie 12–13 procentų.
Tai rodo labai staigų paklausos šuolį – pasiūla ne visada spėja paskui paklausą.
Banko ekonomistė atkreipė dėmesį, kad Vakaruose jau matome situaciją, kai NT įsigyti praktiškai neįmanoma neturint jau turimo turto. Lietuvoje dar turime nemažai nuosavo turto. Tai reiškia, kad žmonės dar turi tam tikro mobilumo NT rinkoje – galima parduoti tėvų paliktą būstą, sodą ar garažą ir taip susikurti pradinį kapitalą būsto įsigijimui.
„Tačiau yra požymių, kad ši karuselė – baigtinė. Lietuvos gyventojų struktūra per 10–15 metų radikaliai pasikeitė, miestuose gyventojų, palyginti su periferija, labai padaugėjo. Turtas, esantis ne didžiuosiuose miestuose, natūraliai turi mažesnę paklausą. Situacija nėra dėkinga, ir tai blogina būsto įperkamumo galimybes Lietuvoje“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
M. Statulevičius akcentavo Lietuvos būsto ir urbanizacijos strategiją. Laidos pašnekovo teigimu, šiuo metu vystytojai iš dalies patys formuoja tą strategiją, atsižvelgdami į žmonių galimybes, poreikius ir rinkos situaciją.
Tačiau idealiu atveju turėtų egzistuoti aiški valstybės ar miestų politika bei strategija.
„Šiuo metu, deja, taip nėra. Mes, kaip plėtotojai, esame priversti kovoti dėl sklypų tam tikrose teritorijose.
Dabar dažnai vyksta taip: atsiranda pigesnių pinigų galimybė, į rinką grįžta investuotojai, vadinasi, formuojame projektus ir statome produktą tiems, kurie tokį perka. Tuomet nuošalyje lieka jaunos šeimos. Galėtume joms statyti būstą, tačiau tinkamų sklypų rinkoje beveik nėra.
Kita vertus, savivaldybės ir valstybė turi daug turto, kurį galėtų įlieti į rinką“, – komentavo M. Statulevičius.
Vienas miesto strategijos pavyzdžių – Vilnius šiandien akcentuoja gyvybingus pirmuosius aukštus. Už tai vystytojas iš miesto gauna tam tikras paskatas – pavyzdžiui, galimybę statyti intensyviau.
Ko tikėtis NT rinkoje?
Anot banko ekonomistės I. Genytės-Pikčienės, tose šalyse, kurios turi brandžią NT rinką, kainos retai krenta. Kai kur tai lemia atskirų miestų sėkmė.
Pavyzdžiui, realu laukti, kad kurortinės savivaldybės Lietuvoje liks patrauklios ir nestokos dėmesio.
„Lietuva apskirtai nėra vieno miesto valstybė. Klaipėda turi uostą ir jūrinį potencialą. Kaunas, Šiauliai, Panevėžys yra svarbūs transporto mazgai ir pramonės miestai. Kai ekonomikos „pulsas“ auga, natūraliai reaguos ir NT rinka.
Matome sėkmės istorijų atokesniuose miesteliuose su laisvosios ekonominės zonos projektais – kai atsiranda gamybinė įmonė, ji pritraukia darbuotojus, o kartu atsiranda ir būsto paklausa.
Tai yra nuolatinis procesas, labai susijęs tiek su savivaldybių apsukrumu ir pastangomis, tiek su jų gebėjimu išnaudoti savo konkurencinius pranašumus“, – kalbėjo ekonomistė.
Todėl, jos teigimu, nereikėtų tikėtis, kad būsto kainos visur Lietuvoje augs objektyviai, tačiau stengtis reikia, kad ekonominis aktyvumas regionuose būtų kuo didesnis.
„Rinkos švelninti paklausą skatinančiais veiksniais nereikėtų, nes tai programuoja, kad ateityje ji bus dar žiauresnė. Geriausia, jei būsto rinka vystytųsi koja kojon be vienkartinių sprintų. Geriausias sprendimas – didinti pasiūlą, kad ji būtų įvairi“, – siūlė I. Genytė-Pikčienė.