Teismas nuteistam vyrui skyrė 15 tūkst. eurų baudą.
Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. kaltinamasis, veikdamas per valdomą įmonę, bankui bei valstybinei finansų įstaigai teikė suklastotus dokumentus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamą kompiuterinės įrangos, automobilių bei kitų prekių įsigijimą, siekdamas neteisėtai gauti kreditines lėšas.
Anot teisėsaugos, nustatyta, kad, gavęs finansavimą pagal suklastotus dokumentus, asmuo papildomai kreipėsi į valstybinę finansų įstaigą dėl palūkanų kompensavimo priemonės verslui, pateikdamas suklastotus dokumentus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai bankui sumokėtas palūkanas, kurios faktiškai nebuvo sumokėtos. Tokiu būdu jam buvo išmokėtos ir valstybės kompensacinės lėšos.
Susiję straipsniai
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad gautos lėšos buvo pervedamos į kaltinamojo bei su juo susijusių asmenų banko sąskaitas ir naudojamos asmeniniams poreikiams, o ne finansavimo sutartyse numatytiems verslo tikslams. Iš viso kaltinamasis apgaule įgijo daugiau kaip 300 tūkst. eurų.
Tyrimas dėl aplaidaus finansinės apskaitos tvarkymo buvo atnaujintas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl kitų galimai padarytų nusikalstamų veikų.
Kauno apylinkės teismas byloje tenkino banko pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo – iš kaltinamojo priteista beveik 250 tūkst. eurų.
Teismo nuosprendis dar neįsiteisėjo, jis apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.