Ginčo esmė kilo iš komercinių patalpų nuomos santykių „Magnum“ verslo centre Kaune, Mindaugo pr. – nuomos sutartyse buvo numatyta, kad biuro patalpas nuomojanti bendrovė „Magnumo investicijos“ įrengs patalpas pagal konkrečius nuomininkų poreikius.
„Registrų centro“ duomenimis, „Magnumo investicijas“ valdo UAB „Kauno saulėtekis“ – didžioji dalis šios įmonės akcijų priklauso miesto merui Visvaldui Matijošaičiui. Be to, „Registrų centro“ juridinių asmenų registre V. Matijošaitis nurodomas kaip vienintelis „Magnumo investicijų“ naudos gavėjas, o įmonei vadovauja mero sūnus Šarūnas Matijošaitis.
Bylos medžiagoje nurodoma, jog kartu šalys buvo susitarusios dėl bazinės finansavimo schemos: nuomotojas padengia iki 300 eurų už kvadratinį metrą siekiančias įrengimo išlaidas, o visą šią ribą viršijančią sumą turi kompensuoti pačios nuomininkės – byloje atsakovėmis įvardijamos bendrovės „PVcase“ ir „Detra Solar“.
Gresianti krizė gali būti blogesnė nei 2008-aisiais: prakalbo, kas tai lemtų
Abi įmonės yra gerai žinomos inovacijų ir saulės energijos segmente, rekvizitai.vz.lt duomenimis, 2024 m. „PVcase“ grynasis pelnas prieš mokesčius siekė daugiau kaip 1,5 mln. Eur, o „Detra Solar“ – daugiau kaip pusę milijono eurų. Beje, 2020 m. išplatintame pranešime spaudai bendrovės naujuosius „Magnum“ verslo centre įkurtus biurus vadino „kūrybiškumo ir patogumo simbioze“.
Praktikoje projektas pasirodė kur kas sudėtingesnis ir brangesnis, nei iš pradžių tikėtasi. Byloje nustatyta, kad nuomininkai aktyviai dalyvavo kuriant interjero koncepciją, derino architektūrinius bei techninius sprendimus, teikė pastabas projektams ir pageidavo aukštesnės kokybės medžiagų bei nestandartinių sprendimų. Buvo įrenginėjamos modernios biurų erdvės su individualiais dizaino elementais, pažangesniais inžineriniais sprendimais bei aukštesnės klasės apdaila.
Susiję straipsniai
Nuomotojas teigė, kad būtent dėl tokių papildomų pageidavimų projekto kaina reikšmingai išaugo. Vėliau nuomininkams buvo pateiktos galutinės sąmatos ir prašymas kompensuoti susidariusį kaštų perviršį. Tačiau atsakovės atsisakė mokėti, argumentuodamos, kad galutinės darbų sąmatos nebuvo tinkamai suderintos, jos nebuvo aiškiai informuotos apie tikrąją projekto kainą, be to, dalis išlaidų atsirado vienašališkai ir nesilaikant sutartyse numatytos derinimo tvarkos.
Vilniaus apygardos teismas bylą nagrinėjo tris kartus
Tuomet į teismą civiline tvarka kreipėsi „Magnumo investicijos“, prašydamos priteisti net 179 tūkst. eurų siekiančią skolą (128,6 tūkst. Eur iš UAB „PVcase“ ir 50.4 tūkst. eurų Eur iš UAB „Deltra Solar“), beveik 33 tūkst. Eur delspinigių, taip pat procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas ieškovės „Magnumo investicijos“ ieškinį 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą paliko nepakeistą. Tačiau „Magnumo investicijos“ lengvai nepasidavė ir kreipėsi į Lietuvos aukščiausiąjį teismą (LAT) kasacine tvarka. Būtent LAT išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, bylos trajektorija pasikeitė iš esmės.
Žemesnės instancijos teismai į ginčą žiūrėjo kaip į rangos santykius. Tokiu atveju nuomotojai UAB „Magnumo investicijos“ tenka gerokai didesnė pareiga įrodyti, kad konkretūs darbai ir jų kainos buvo aiškiai užsakyti bei suderinti.
Tačiau LAT pažymėjo, kad šiuo atveju svarbiausi yra ne rangos, o nuomos santykiai. Teismas akcentavo, jog biurų įrengimas buvo ne savarankiškas statybos projektas, o sudėtinė nuomos santykių dalis, skirta tam, kad nuomininkės galėtų naudotis patalpomis pagal savo poreikius. Tad, anot LAT, ginčo esmė yra ne rangos santykiai, o kaip nuomotoja ir nuomininkai pasidalijo įrengimo išlaidų riziką.
Po šio išaiškinimo byla grąžinta Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo – Vilniaus apygardos teismas ieškinį ir vėl atmetė, tuomet Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi ir vėl panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą, antrą kartą perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškovė turi teisę į patalpų įrengimo pagal atsakovių poreikius ir pageidavimus išlaidų atlyginimą, tačiau byloje nėra pakankamų įrodymų kiekvienos atsakovės nuomojamų patalpų įrengimo kainai nustatyti.
Trečią kartą bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas galiausiai „Magnumo investicijų“ ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas mažesnes sumas, nei prašė ieškovė – „PVcase“ priteista beveik 115 tūkst. Eur skolos ir 21,1 tūkst. Eur delspinigių, o „Deltra Solar“ – 44,2 tūkst. Eur skolos ir 8,1 tūkst. Eur delspinigių.
Tačiau šiuo sprendimu nebuvo patenkinta nei ieškovė, nei atsakovės, pateikusios apeliacinius skundus.
AB „Magnumo investicijos“ apeliaciniame skunde prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies ir ieškovei iš atsakovės UAB „PVcase“ priteisti 127 764 Eur skolą, 23 509 Eur delspinigius bei 8 proc.metines procesines palūkanas, o iš atsakovės UAB „Detra Solar“ – 49 184 Eur skolą, 9 050 Eur delspinigius ir 8 proc. metines procesines palūkanas, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės UAB „PVcase“ ir UAB „Detra Solar“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Po šio išaiškinimo byla buvo nagrinėjama iš naujo ir sugrąžinta atgal apeliaciniam teismui. Apeliacinis teismas daug dėmesio skyrė faktiniam šalių elgesiui – analizavo elektroninius laiškus, projektų derinimus, interjero sprendinių aptarimus, techninių sprendimų pasirinkimus bei realų šalių bendradarbiavimą projekto metu.
Nutartį priėmęs Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad nuomininkės nebuvo pasyvios projekto stebėtojos, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, reiškė konkrečius pageidavimus dėl medžiagų, planavimo ir funkcionalumo.
Galiausiai, anot teismo, bendrovės žinojo, kad jų pasirinkti sprendimai viršija standartinį biuro įrengimo lygį. Teismas taip pat pabrėžė, kad nuomininkės po įrengimo priėmė patalpas, jose įsikūrė ir ilgą laiką vykdė veiklą. Tai, teismo vertinimu, rodė, kad jos faktiškai pritarė įrengimo rezultatui ir naudojosi sukurta verte.
Teismas priteisė milžiniškas skolas
Vis dėlto teismas kritikavo ir patalpas išnuomojusią bendrovę „Magnumo investicijos“. Teismo nutartyje pažymima, kad galutinės sąmatos nuomininkams buvo pateiktos pavėluotai, nebuvo pakankamai aiškios išankstinės kainų kontrolės, formalūs suderinimai ne visada buvo atliekami tinkamai. Be to, dalis komunikacijos vyko neoficialiai, elektroniniais laiškais ar žodiniais susitarimais.
Tačiau apeliacinis teismas nusprendė, kad šie pažeidimai savaime nereiškia, jog nuomininkės gali visiškai išvengti atsakomybės už papildomas išlaidas. Teismo kolegija akcentavo, kad verslo subjektai, dalyvaujantys didelės vertės komerciniuose projektuose, turi suprasti savo priimamų sprendimų finansines pasekmes.
Galutiniu ir neskundžiamu sprendimu Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir iš dalies patenkino UAB „Magnumo investicijos“ ieškinį.
Teismas iš UAB „PVcase“ ieškovei priteisė 127 764 Eur skolą, 23 508,58 Eur delspinigius, 8 proc. metines procesines palūkanas bei 32 652,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš UAB „Detra Solar“ – 49 184 Eur skolą, 9 049,86 Eur delspinigius, 8 proc. metines procesines palūkanas bei 12 570,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat papildomai ieškovei priteisė 4 077 Eur iš „PVcase“ ir 1 586 Eur iš „Detra Solar“ už apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Viešų registrų duomenimis, abi teismų maratoną pralaimėjusios įmonės toliau turi padalinius Kauno mero valdomame verslo centre.