Viešojoje erdvėje imta spėlioti, kad jei tokių atvejų bus dažniau, ar tai neigiamai nepaveiks mūsų ekonomikos.
„Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas portalui Lrytas sako, kad tai yra dar viena hibridinė ataka ir įvardija šalis, kurios Lietuvai galėtų tapti sektinu pavyzdžiu. Būtent šios valstybės turi nuolat ginklais žvaginančias kaimynes, tačiau jos vis tiek sugeba auginti ekonomiką.
Stojo viešasis transportas, užsidarė parduotuvės
Primename, kad šiandien, gegužės 20 d., Lietuvos kariuomenė buvo paskelbusi oro pavojaus įspėjimą Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonų gyventojams, o vėliau ir Vilniaus bei Alytaus rajonuose.
Perspėja, kad oro pavojaus perspėjimai gali tik dažnėti: atsakė, kaip esame pasiruošę
Kaip informavo šalies kariuomenė, Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos radarai užfiksavo objektą, turintį bepiločiams orlaiviams būdingų požymių.
Vilniuje stojo ir viešasis transportas, buvo sustabdyti traukiniai. Kuriam laikui uždarytos ir parduotuvės, bankų padaliniai.
Susiję straipsniai
Beveik valandą buvo sutrikusi ir Vilniaus oro uosto veikla, keli orlaiviai turėję tūpti sostinėje buvo nukreipti į Rygą. Vėliau oro ribojimai buvo atšaukti, paveikti kai kurių skrydžių tvarkaraščiai, fiksuoti orlaivių vėlavimai.
Dalis gyventojų patraukė ieškoti priedangų.
Oro pavojus Lietuvoje truko maždaug valandą.
Priminė siaubo filmo analogiją
Atslūgus įtampai, viešojoje erdvėje pasigirdo svarstymų, kad jei oro pavojus Lietuvoje taps dažnesnis, dėl to gali nukentėti ir šalies ekonomika, šalies įvaizdis prieš užsienio investuotojus.
Susisiekus su ekonomistu Ž. Mauricu ir pasiteiravus, ar tokie nuogąstavimai turi pagrindo, jis pokalbį pradeda prisimindamas analogiją su siaubo filmu.
„Kai vakare žiūrime siaubo filmą ir jam pasibaigus šeimos narys paprašo nueiti į rūsį ir paimti marinuotų agurkėlių stiklainį, dažniausiai atsakymas yra „ne“. Ir tai yra dėl baimės, nepagrįstų nuogąstavimų.
Žmogaus psichologija veikia taip, kad didesnio masto išgąstis dažniausiai trunka pakankamai trumpą laiką. Žmonės pakankamai greitai adaptuojasi ir pripranta“, – per daug įvykio linkęs nesureikšminti ekonomistas.
Siūlo mokytis ne tik iš Izraelio
Jis išsyk primena šalis, kurioms karinė grėsmė – kasdienybė, tačiau jų ekonomika klesti. Pasak Ž. Maurico, Izraelis gyvena kur kas pavojingesnėje kaimynystėje, o ten oro pavojaus sirenos vietos gyventojams jau yra įprastas reiškinys.
Ir iš tiesų Izraelio ekonomika, nepaisant nedidelio smuktelėjimo dėl pradėto karo Irane, laikosi gerai.
„Reuters“ skelbia, dėl iš Irano skridusių balistinių raketų išpuolio Izraelyje buvo uždarytos mokyklos, kuriam laikui užsidarė dalis verslų, vartotojai leido mažiau pinigų. Tačiau jau balandį Izraelio ekonomika rodė atsigavimo ženklus. Izraelio bankas prognozuoja, kad šiais metais jų ekonomika augs 3,8 %. Tiesa, tai mažiau nei 5,2 %, kaip buvo numatyta prieš karą su Iranu.
Portalas cnbc.com anksčiau skelbė santūresnes Izraelio ekonomikos augimo prognozes. Tikėtasi, kad šiemet Izraelio ekonomika augs 3,5 %. Vis dėlto publikacijoje pažymima, kad Izraelio ekonomika auga spartesniu tempu, nei JAV – 2,3 % ir ES – 1,3 %.
„Izraelyje tokio tipo (oro pavojaus – red.) signalai yra gana įprastas reiškinys. Nepaisant to, šalis sugeba išlaikyti, sakyčiau, klestinčią ekonomiką. Beje, Ukraina irgi pakankamai neblogai tvarkosi su šiuo iššūkiu, jų ekonominiai rodikliai gana neblogi“, – tvirtina ekonomistas.
Ž. Mauricas taip pat beda ir į Pietų Korėjos ekonomiką. Ši Tolimųjų Rytų šalis gyvena kaimynystėje su nuolat ginklais žvaginančia Šiaurės Korėja. Peržvelgus sąrašą šalių, kurių nominalusis BVP 2026 m. bus didžiausias pasaulyje, Pietų Korėja yra 15 vietoje.
„Pažiūrėkite ir į Taivaną. Tai irgi labai stipri ekonomika. Šaltojo karo metu iškilo Suomija, kuri buvo praktiškai Sovietų Sąjungos įtakos zonoje, ji Suomijoje net turėjo savo bazes“, – vardija šalis, kurios karinės grėsmės akivaizdoje sugebėjo išlaikyti stiprią ekonomiką.
Svarbiausia yra išlikti ramiems
Vis dėlto Ž. Mauricas sako, kad jei oro pavojus Lietuvoje dažnės, drauge su sąjungininkais būtina ieškoti sprendimų, kad situacija dar labiau neįsisiūbuotų.
„Tokie atvejai mažina pasitikėjimą valstybe, mažina investicijas. <...> Tiesa, labiausiai užsienio ir vietos investuotojų santykis pasikeitė 2022–2023 metais, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. (Kontrabandiniai – red.) balionai labiau paveikė mus psichologiškai, kai kažkur nenuvykome paatostogauti, ar kas nors įstrigo pas mus atvykęs į verslo susitikimą. <...>
Esminis klausimas, ar į mus požiūris fundamentaliai nepasikeis po šių įvykių. Kita vertus, iš užsienio perspektyvos vargu ar požiūris dar gali pasikeisti į blogesnę pusę. Jis ir dabar ne itin optimistinis, kupinas baimių. Tai egzaminas yra mums, kaip mes patys reaguosime ir neišsigąsime.
Juk hibridinio karo tikslas ir yra, kad šalis pati iš savęs pradėtų naikinti. Rekomenduočiau nepasiduoti baimėms“, – neprisivirti patiems sau košės ragina ekonomistas.
Ž. Mauricas remdamasis karo apžvalgininkų įžvalgomis sako netikintis, kad artimiausiu metu Rusija galėtų pulti Lietuvą ar kitas Baltijos šalis, mat atsidarius antrą frontą agresorei būtų sunku.
„Taip dabar bandoma klibinti rankenas, klibinti pasitikėjimą, iššaukti visuomenės susipriešinimą. Manau, Lietuvai nereikia pildyti scenarijaus, kurį rašo ne mūsų draugai“, – priduria pašnekovas.
Jis pabrėžia, kad išlikti ramūs turi tiek gyventojai, tiek verslai.