Lietuvos gėrimų gamintojai kelia raudoną vėliavą – įspėjama, kad Europos Sąjungos (ES) vykdoma žalioji politika kelia rimtą pavojų verslų konkurencingumui.

Daugeliu atvejų verslas pasigenda aiškios keliamų reikalavimų naudos, tuo metu žalą galime pajusti jau greit.

Papildomo nerimo gamintojams kelia Lietuvos pozicija, kuri, kaip pastebima, neretai būna griežtesnė nei kitose bloko šalyse.

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja Greta Česnaitytė pripažįsta – užtikrinti, kad ES reguliavimas būtų vienodai taikomas visose šalyse, yra iššūkis. Esą skirtingose valstybėse gali būti taikomi papildomi reikalavimai.

Tačiau 2027 m., Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu, planuojama tai peržiūrėti, sako G. Česnaitytė.

„Europos Komisijos tikslas, kad rinka būtų kuo vieningesnė, o mes, kaip viena rinka, galėtume būti konkurencingi, lyginant su kitomis rinkomis“, – apie žaliojo kurso politiką asociacijos „Lietuvos gėrimai“ surengtoje diskusijoje kalbėjo ji.

[[ge:lrytas:lrytas:42310678]]

Tuo metu verslas sako pasigendantis dialogo prieš įvedant naujus reikalavimus, taip pat manoma, kad įgyvendindama žaliąją politiką Europa šiek tiek perspaudžia.

„Negali Europa viena kovoti prieš klimato kaitą. Mes kovojam vieni, o visi kiti turi konkurencinį pranašumą“, – neteisybę įžvelgia „Eckes-Granini Baltic“ rinkodaros direktorius Vidas Komparskas.

Anot jo, didžiulį iššūkį verslui kelia pakuočių direktyvos įgyvendinimas ir ilgalaikėje perspektyvoje numatoma 65 proc. siekianti PET (polietileno tereftalato) pakuočių perdirbimo dalis.

„Kai kurie keliami tikslai yra net teoriškai nepasiekiami. Ypač, kas liečia pakuočių pakartotinį panaudojimą“, – pastebi V. Komparskas.

[[ge:lrytas:lrytas:42213668]][[ge:lrytas:lrytas:42243340]][[ge:lrytas:lrytas:42306302]]

Tiesa, Aplinkos ministerijos atstovė G. Česnaitytė sako esanti rami dėl konsultacijų su verslu – esą dialogas buvo inicijuotas.

„Dėl pakuočių reglamento galiu jaustis rami – turime darbo grupę ir derybų metu įtraukėme visus suinteresuotuosius, kiek tik galėjome“, – tikina Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja.

Tuo metu V. Komparskas pastebi, kad numatytų reikalavimų vykdymas iš įmonių pareikalaus didžiulių kaštų. O tai atsispindės gėrimo savikainoje ir guls ant vartotojų pečių.

Kita problema, kuria įžvelgė gėrimų gamintojų atstovas, – trečiosiose pasaulio šalyse mažėjantis mūsų gamintojų konkurencingumas.

[[ge:lrytas:lrytas:42373245]]

„Yra krūva reikalavimų, kaip įgyvendinti, bet niekas nepasvėrė, kiek tai kainuos. Nėra aiškūs prioritetai, nežinoma, ar kokią naudą duos pakuočių reglamente numatytas vienas ar kitas punktas“, – sako V. Komparskas.

Apie pasekmes įspėja ir žinomas startuolis

Lietuvoje pradėto startuolio „Cannumo“, kuriančio fermentuotą gėrimąs „Gėris“, bendraįkūrėjas Mykolas Karpičius įspėja dėl dar vieno scenarijaus – esą yra ne viena įmonė, kuri savo veiklą svarsto perkelti į kitas jurisdikcijas. Pavyzdžiui, Jungtines Amerikos Valstijas.

„Po incidentų su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) man gyvenime jau niekas nebaisu. <...> Įsivaizduokit, jei pas tave ateina žmonės ir sako, kad yra problemų, jūs kažką ne taip darot. Klausiu, tai ką reikia daryti? Ir tau sako: „Nežinau“. O baudą vis tiek tu mokėsi, ne kažkas kitas“, – sako jaunas verslininkas.

Jis prisimena nemalonią patirtį, kai VMVT sulaukus skundo dėl „Cannumo“ kuriamo produkto, startuoliui teko 1,5 mėnesio stabdyti prekybą. Tikslaus atsakymo, kodėl taip įvyko, M. Karpičius sako negavęs iki šiol.

„Mes esame Jungtinėje Karalystėje (JK) ir nemažai bendraujame su įvairiomis organizacijomis. Pradėkim nuo to, kad ten pas mus ateina ir klausia, ar gali kuo padėti. Čia jau yra elementari santykių pradžia“, – patirtimi dalijasi M. Karpičius.

[[ge:lrytas:lrytas:42373244]]

Remdamasis šia patirtimi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Martynas Gruodis išskiria problemą – kai mes patys nežinome, koks yra galutinis rezultatas, tada nėra ir aišku, ką norime pasiekti.

„Mykolas puikiai įvardijo – kartais kalbiesi su didžiausiomis korporacijomis, nori atstovauti Lietuvai, bet tada susiduri su problemomis, kurios proporcingai nėra tokio paties kalibro.

Mes mėgstame pasiimti tą reguliavimą iš ES ir kažkaip griežčiau jį įgyvendinti, nors tai nėra būtina. Kitos ES šalys daro atvirkščiai – tai yra tiesiog konkurencingumo didinimas. Jei mūsų įmonės bus sėkmingos, bus mokami mokesčiai, kursis darbo vietos. Tai yra ciklinės teisėkūros modelis“, – sako M. Gruodis.

Nauji reikalavimai stulbina – kentės ne tik vartotojai, bet ir ekonomika: „Niekas nepasvėrė, kiek tai kainuos“ Kai kurie tikslai nepasiekiami net teoriškai