Regionai meta iššūkį didmiesčiams: atskleidė, kaip keičiasi Lietuvos verslo žemėlapis

Kol vieni verslai vis dar renkasi didesnius miestus dėl platesnių galimybių ir klientų srautų, kiti regionuose atranda tai, ko didmiesčiuose ima trūkti – greitesnius sprendimus, mažesnę konkurenciją ir daugiau laiko gyvenimui.

Šia tema Tauragėje vykusioje „Verslo geno“ diskusijoje „Didmiestis vs regionas: kas šiandien laimi verslo kovoje?“ diskutavo Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) valdybos narys Marius Jucikas, telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ Klientų išlaikymo ir analitikos vadovė Inga Rudinskaitė bei LKU grupę vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos Stebėtojų tarybos pirmininkas, Kėdainių krašto kredito unijos administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Egidijus Žaltauskas.

Diskusijoje apie regionų ir didmiesčių konkurenciją versle ne kartą nuskambėjo mintis, kad verslo sėkmę lemia ne vien geografinė vieta.

Verslininkų asociacijos valdybos narys M. Jucikas pabrėžė, kad regionai turi stiprų potencialą, ypač gamybos ir eksportuojančio verslo srityse.

Technologijos leidžia dirbti globaliai net gyvenant mažame mieste. „Pasaulis labai mažėja. Dirbtinio intelekto pagalba gali gyventi Tauragėje, o tavo veikla gali būti vykdoma Japonijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose.“

Verslininkas akcentavo, kad regione veikiančios įmonės jau seniai įrodė, kad gali sėkmingai eksportuoti produkciją ir teikti paslaugas visoje Europoje.

„Gyvenimo kokybė Tauragėje, mano akimis, yra geresnė tiek verslininkui, tiek darbuotojui. Jeigu tavo verslas nepriklauso nuo vietinių gyventojų srauto, čia gyventi ir dirbti tikrai patogu.

„Vilnius ar Kaunas turi daugiau potencialių klientų, bet kartu ten ir konkurencija daug didesnė. Yra ir pliusų, ir minusų tiek Tauragėje, tiek didesniame mieste“, – apibendrino M. Jucikas.

Nors darbuotojų stygius regionuose išlieka viena pagrindinių problemų, diskusijoje nuskambėjo ir kita, verslininkų nuolat akcentuojama tema – nuolat besikeičiantis reguliavimas.

M. Juciko teigimu, verslui daugiausia energijos šiandien atima ne pati konkurencija ar rinkų svyravimai, o nuolatinis prisitaikymas prie kintančių įstatymų bei mokestinės aplinkos. „Pasigendama nuoseklumo ir matymo į priekį.“

Verslininkas prisiminė savo ilgametę patirtį metalo laužo sektoriuje ir sakė per du dešimtmečius matęs tik viena kryptimi judantį procesą.

„Per dvidešimt metų nemačiau, kad reguliavimas mažėtų – jis tik augo. Kiekvienais metais atsirasdavo vis daugiau reikalavimų, daugiau administravimo, daugiau resursų tam reikėdavo. Verslas nuo to darosi mažiau efektyvus, nes energiją tenka skirti ne augimui, o prisitaikymui prie nuolat besikeičiančių taisyklių“.

Diskusijoje taip pat paliesta regioninės politikos tema. M. Jucikas svarstė, kad realų impulsą regionams galėtų suteikti dalies valstybinių institucijų perkėlimas iš sostinės.

„Galima ministeriją kažkurią perkelti į Tauragę ir tai duotų tikrai labai didelį postūmį.

Svarbiausia dabar – nuoseklus dėmesys regionams. Kur nukreipsi dėmesį, ten ir progresas atsiras.“, – įsitikinęs jis.

Pokalbio metu daug dėmesio sulaukė ir duomenų analitikos tema.

„Tele2“ Klientų išlaikymo ir analitikos vadovė I. Rudinskaitė pasakojo, kad operatorių renkami anonimiški duomenys leidžia itin tiksliai suprasti žmonių judėjimo įpročius bei padėti verslui priimti sprendimus.

„Mes matome, kur žmonės būna, kur važiuoja, kur nakvoja, kur dirba. Iš tų didžiulių srautų galime atsakyti į daugybę verslo klausimų.“

Duomenys leidžia analizuoti ne tik bendrus žmonių srautus, bet ir konkrečių potencialių klientų elgseną.

Vienu iš pavyzdžių tapo mobili „iPhone“ telefonų taisykla, ieškojusi geriausios vietos savo remonto autobusiukui. „Pirmas spėjimas dažniausiai būna – statyti centre, prie Katedros ar panašiai. Bet vien nuojautos nebepakanka“, – sakė ekspertė.

Operatoriai gali atsirinkti konkretaus įrenginio naudotojus, analizuoti jų judėjimą skirtingu paros metu ir pagal tai nustatyti vietas, kuriose tikslinė auditorija lankosi dažniausiai.

„Ryte tie žmonės būna vienur, per pietus kitur, vakare – dar kitoje vietoje. Tada pagal tuos srautus galima nuspręsti, kur ir kuriuo metu tam verslui verta būti.

Mes pasiimame vartotojus, kurie tikrai turi konkretų aparatą, atmetame kitus segmentus ir analizuojame, kur tie žmonės būna skirtingu paros metu“, – aiškino ji. Taip nustatoma ne tik geriausia vieta, bet net ir konkretus laikas, kada verslui verta būti vienoje ar kitoje lokacijoje.

Nors duomenų analitika verslui Lietuvoje prieinama jau kelerius metus, I. Rudinskaitė akcentavo, kad aktyviausiai ja vis dar naudojasi didmiesčiai.

Pasak ekspertės, paradoksalu tai, kad technologinės galimybės tiek Vilniuje, tiek regionuose yra identiškos.

„Mums ar analizuoti kepyklėlę Gedimino prospekte Vilniuje, ar analizuoti Tauragės miesto pagrindines gatves – tie duomenys bus visiškai identiški, tokie patys kokybiški ir prieinami.“ Kalbėdama apie praktinį duomenų panaudojimą, I. Rudinskaitė pateikė kepyklėlės pavyzdį.

„Verslui nebeužtenka vien intuicijos ar bendro žmonių srauto stebėjimo. Svarbiausia, kad mano klientas praeitų pro tą kepyklėlę ir užeitų.“

Tam analizuojami ne tik bendri srautai, bet ir konkretūs žmonių įpročiai – kur jie juda ryte, pietų metu ar vakare, kokio amžiaus auditorija lankosi konkrečiose vietose.

„Mes nenorime tiesiog viso bendro srauto žiūrėti. Jeigu žinome, koks mūsų klientas galėtų būti, galime jį atsirinkti atsakingiau pagal tam tikrus parametrus“, – aiškino ekspertė.

Duomenys leidžia tiksliau nustatyti ne tik miestą ar rajoną, bet net konkrečią gatvę ar vietą tarp pastatų, kur verslui verta kurtis.

I. Rudinskaitės teigimu, regionų verslui didžiausias iššūkis nėra technologijų trūkumas, o požiūris. „Mažesni verslai kartais net nepagalvoja, kad tai jiems yra prieinama ir įmanoma turėti.“

Diskusijoje ne kartą nuskambėjo mintis, kad technologijos regionams suteikia beveik tokias pačias galimybes kaip ir didmiesčiams.

Vis dėlto, pagrindinė problema slypi ne infrastruktūroje, o pačiame požiūryje. „Skaitmenizacija labai smarkiai trina geografinį adresą“, – sakė I. Rudinskaitė.

Dabar Lietuva turi kokybišką interneto infrastruktūrą, o dirbtinio intelekto įrankiai prieinami visiems vienodai – nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba Vilniuje, ar mažame miestelyje.

„Aš atskirtį labiau matau ne geografinę – regionas ar miestas – o ar žmogus geba naudoti technologijas ir jas pritaikyti versle. Tie, kurie gebės greičiau prisitaikyti prie dirbtinio intelekto galimybių, įgis milžinišką konkurencinį pranašumą.

Kartais atrodo, kad regione galvojama: aš kažkaip negaliu prieiti prie tos didžiosios duomenų bazės arba tai beprotiškai daug kainuoja“, – kalbėjo ekspertė.

Tačiau net mažos komandos, naudodamos dirbtinio intelekto įrankius, gali atlikti darbus, kuriems anksčiau reikėdavo keliolikos specialistų.

LKU grupės narės Kėdainių krašto kredito unijos administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas E. Žaltauskas atkreipė dėmesį, kad regionams vis dar skaudžiausia talentų nutekėjimo problema.

„Vilnius akumuliuoja protus, idėjas, startuolius. Susidaro įspūdis, kad visos inovacijos vyksta tik didmiesčiuose.“

Tačiau realybė, anot jo, gerokai sudėtingesnė.

„Pramonė ir gamyba iš esmės yra regione. Didmiesčiuose juk nestatysi didelių gamyklų. Tačiau regionuose vis dar yra švietimo problema – siekdami aukštesnių tikslų jauni žmonės išvyksta mokytis į didmiesčius.

Ten jie įgyja specialybę, pripranta prie tos aplinkos ir, jeigu niekas neberiša su gimtuoju regionu, dažniausiai ten ir pasilieka.“

Vis dėlto, čia gimsta ir inovatyvūs verslai.

„Prieš dešimtmetį finansavome jaunų programuotojų komandą, kūrusią robotizuotus sprendimus gamybai. Intelektinė veiklos dalis vėliau persikėlė į Vilnių, tačiau gamybinė bazė liko regione – ten kuriami preciziški produktai eksportui“, – prisiminė E. Žaltauskas.

Tai geriausiai parodo, kad regionuose netrūksta nei idėjų, nei potencialo – dažniau trūksta priežasčių talentams pasilikti.

Diskusijoje daug dėmesio skirta ir tam, kas iš tiesų gali pritraukti žmones atgal į regionus. Lietuvos centrinės kredito unijos Stebėtojų tarybos pirmininkas kaip pavyzdį pateikė Kėdainių rajone esančias Krakes.

„Prieš penkiolika metų miestelis sparčiai tuštėjo – vyresni žmonės mirė, jaunimas išvažiuodavo mokytis į didmiesčius ir praktiškai niekas nebegrįždavo. Buvo daug emigracijos, daug pigių, tuščių namų.“

Tačiau situacija pradėjo keistis sustiprėjus bendruomenei ir investavus į infrastruktūrą.

„Šiandien bet kuris atsiradęs nekilnojamojo turto objektas labai greitai parduodamas. Miestelyje yra parduotuvės, kavinės, kultūros namai, teatras, kinas, įvairios veiklos žmonėms. Atsirado aplinka, kurioje norisi gyventi“, – kalbėjo E. Žaltauskas.

Vienu svarbiausių pokyčių tapo susisiekimas. „Buvo išasfaltuota apie dvidešimt kilometrų kelio ir tai iš esmės pakeitė situaciją.

Atsirado puikus susisiekimas su miestu, pradėjo grįžti jaunos šeimos, dalis žmonių dirba nuotoliu, dalis važinėja į darbą. Yra dėl ko verta ten grįžti – ramybė, nėra spūsčių, nėra streso“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie finansavimą, E. Žaltauskas teigė, kad regionuose pradėti verslą dažnai yra paprasčiau nei didmiesčiuose.

„Startuoti regione tikrai yra pigiau. Mažesnės nekilnojamojo turto, patalpų nuomos ir darbo sąnaudos leidžia tą patį produktą sukurti mažesne savikaina.“

Jis taip pat pabrėžė, kad regionuose verslui prieinama nemažai paramos priemonių – nuo savivaldybių fondų iki Europos Sąjungos programų. Ypač svarbų vaidmenį atlieka kredito unijos.

„Pradedančiam ir labai smulkiam verslui alternatyvos kredito unijoms šiandien praktiškai nėra.“

Anot E. Žaltausko, regionuose veikiančios unijos geriau pažįsta vietos žmones, verslo aplinką ir konkrečias problemas nei didieji bankai.

Tiesa, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad regioninio verslo augimas dažnai atsiremia į vartotojų skaičių. „Gedimino prospekto žmonių srauto regione nebus.“

Dėl to dalis verslų ilgainiui vis tiek plečiasi į didmiesčius arba orientuojasi į eksportą.

Diskusijos dalyvių teigimu, Tauragė išsiskiria iš kitų regionų.

„Tauragėje turime daug verslių, ryžtingų žmonių, kurie kuria ir daro atkakliai. O taip pat ir labai gerą savivaldą.

Skirtumas ypač jaučiamas sprendžiant praktinius klausimus. Jeigu Vilniuje būsi vienas iš daugelio verslų ir tavęs niekas negirdės, tai Tauragėje visi klausimai sprendžiami geranoriškai“, – sakė M. Jucikas.

Jis prisiminė ir savo patirtį Kaune. „Reikėjo spręsti tam tikras problemas su savivaldybe ir praktiškai atsiremi į sieną“.

Tuo metu Tauragėje veikia glaudesnis ryšys tarp verslo bendruomenės ir vietos valdžios, o per verslininkų asociaciją daugelį klausimų pavyksta išspręsti greičiau.

Vis dėlto didžiausiu regiono privalumu M. Jucikas įvardijo laiką ir gyvenimo kokybę. „Jeigu iš Vilniaus persikeltum į Tauragę, atsirastų apie keturiasdešimt papildomų valandų per mėnesį. Klausimas tik, kam jas skirtum – šeimai, sportui, sveikatai ar poilsiui.“

Anot verslininko, ramesnis tempas, trumpesnės distancijos ir mažiau streso tampa svariu argumentu žmonėms, svarstantiems apie gyvenimą ar darbą regione. Ši tendencija pamažu keičia ir Lietuvos verslo žemėlapį.