„Šiais metais mes išskiriame naują riziką, kurios dar nebuvo tarp svarbiausių praėjusiais metais. Tai yra netvaraus būsto kainų augimo rizika.
<...> Rinkoje jau kurį laiką matome padidėjusį aktyvumą, kuris maždaug 10 proc. viršija ilgalaikę tendenciją. Rinką šildo ir pigesnis skolinimasis, būsto įperkamumas vis dar yra gana geras, prisideda ir nebūtinai pagrįsti lūkesčiai, kad papildomos lėšos iš II pensijų pakopos ir Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai taip pat didins būsto paklausą ir kainą“, – antradienį, birželio 2 d., surengtoje spaudos konferencijoje dėstė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
LB duomenimis, naujų būsto paskolų palūkanų normai nuo 5,9 proc. nusileidus iki maždaug 3,8 proc., padaugėjo perkančiųjų būstą su paskola. Skaičiuojama, kad Vilniuje tokiu būdu įsigyjama apie 60 proc. būstų, Kaune – 50 proc., Klaipėdoje – 44 proc., o likusioje Lietuvoje – 32 proc.
Neapibrėžtumo pasaulyje ragina išlikti optimistiškiems: prakalbo, kaip gyvensime ateinančiais metais
Tuo metu vidutinė paskolos suma per penkerius metus išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 60 iki 130 tūkst. Eur. Tai siejama su išaugusiomis būsto kainomis.
Šiuo metu būsto paskolos sudaro apie 18 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vis dėlto G. Šimkus atkreipė dėmesį, kad santykinis gyventojų įsiskolinimas nedidelis, todėl bendras finansų sektoriaus pažeidžiamumas yra ribotas.
„Vienas pagrindinių įtampą būsto rinkoje didinančių veiksnių yra tai, kad pasiūla nespėja paskui paklausą.
Nuo 2023 m. vidurio pasiūla didmiesčių pirminėje rinkoje augo – šiuo metu siekia beveik 9 tūkst. būstų. Bėda ta, kad didžioji dalis šių būstų dar yra tik statomi. Vilniuje ta dalis siekia 60 proc.“ – skaičiavo LB valdybos pirmininkas.
Susiję straipsniai
Pernai sostinėje pradėta statyti beveik 7 tūkst. naujų būstų. Nors tai yra 15 proc. daugiau nei anksčiau, rinkoje daugėja įtampos ženklų, pridūrė jis.
„Gyventojų skaičius Vilniuje taip pat auga, todėl dabartiniai statybų tempai kol kas tik pradeda vytis padidėjusią paklausą“, – teigė G. Šimkus.
Lietuvoje būsto pardavimo kainos šiuo metu auga reikšmingai greičiau už statybos sąnaudas, nuomos kainas ir gyventojų pajamas. Šis rodiklis šiemet siekia apie 15 proc. – maždaug dukart daugiau nei pernai. Vis dėlto būsto įperkamumas nėra reikšmingai suprastėjęs, pastebėjo LB valdybos pirmininkas.
LB vertinimu, stabilizuoti kainų augimą ir pagerinti įperkamumą ilgainiui galėtų spartesnė pasiūlos plėtra, efektyvesnis statybos leidimų išdavimas, aktyvesnė pastatų renovacija.
Taip pat svarstoma apie galimybę griežtinti kapitalo rezervų reikalavimus bankams, aktualiu išlieka ir klausimas dėl platesnio NT apmokestinimo, užsimenama apie investicinių būsto sandorių mokestį.
Laukia ir reikalavimų griežtinimas
G. Šimkaus paminėti Atsakingojo skolinimosi nuostatai įsigalios jau nuo rugpjūčio 1 d. Tačiau LB vertinimu, šie pakeitimai tiesiogiai veiks tik nedidelę būsto paskolų rinkos dalį.
„Su paskola įsigyjama apie 45 proc. visų būstų, todėl tiesioginis poveikis būsto paklausai ir kainoms yra ribotas“, – teigė G. Šimkus.
Dalis pokyčių palies pirmojo būsto pirkėjus. Šie gyventojai turės galimybę gauti būsto paskolą sumokėdami mažesnį – ne 15, o 10 proc. siekiantį – minimalų pradinį įnašą.
Skaičiuojama, kad pirmą būstą su paskola įsigyjantys gyventojai sudaro apie 28 proc. visų būsto pirkėjų – tik trečdalis jų ima paskolas su minimaliu pradiniu įnašu.
„Tai reiškia, kad realus laisvinamasis pokytis būsto paklausai yra gerokai mažesnis nei gali pasirodyti iš viešų diskusijų.
Juo labiau, kad ir kredito įstaigos neprivalės aktyviau skolinti su mažesniu pradiniu įnašu. Kas yra svarbu, kad į rinką galės įsitraukti tos kredito įstaigos, kurios turi didesnį rizikos apetitą, ir tokiu būdu sustiprinti konkurencinę aplinką“, – teigė LB valdybos pirmininkas.
Jis pastebėjo, kad viešojoje erdvėje daugiau dėmesio sulaukė mažesnį pradinį įnašą numatanti pokyčių dalis. Tačiau yra ir kita medalio pusė.
„Dažniausiai praleidžiant kitą labai svarbią dalį, kas buvo griežtinama. O griežtinami reikalavimai gyventojams, kurie ima antrą ir paskesnę būsto paskolą, įskaitant rizikingesnį investicinį skolinimąsi.
Šie griežtesni reikalavimai didele dalimi atsveria laisvinamąjį poveikį pirmojo būsto pirkėjams“, – pabrėžė LB valdybos pirmininkas.
Pildoma.