Šiemet iš antros pakopos jau pasitraukus daugiau nei 0,5 mln. žmonių, į „Sodrą“ sugrąžinta valstybės subsidijos dalis, skiriama visiems, papildomai kaupiantiems privačiuose pensijų fonduose.
Numatoma, kad dėl pasitraukusiųjų iš antros pakopos valstybės biudžetas kasmet sutaupys daugiau nei 150 mln. eurų.
„Didesnis „Sodros“ rezervas po įsigaliojusių pakeitimų nereiškia struktūriškai geresnės pensijų sistemos finansinės būklės. Pasitraukusių iš kaupimo dalyvių „Sodros“ ir valstybės įmokos tampa pensijų apskaitos vienetais, o tai reiškia būsimus įsipareigojimus ateityje“, – teigia VK.
J. Zailskienė, L. Kukuraitis, Ž. Simonaitytė: kaip neištaškyti būsimos pensijos?
VK ekonomistų vertinimu, susilpnėjus antros pakopos indėliui gyventojų pensijoms, spaudimas užtikrinti didesnę pajamų pakeitimo normą teks socialiniam draudimui.
Todėl, kaip teigiama, šio laikotarpio fiskalinė rizika yra ne pats „Sodros“ rezervo padidėjimas, bet nepagrįstas polinkis jį naudoti sprendimams, kurie dar labiau didintų valstybės ilgalaikius įsipareigojimus.
„Naujus įsipareigojimus būtų galima prisiimti tik jiems numatant atitinkamus tvarius pajamų šaltinius. Norint vykdyti jau esamus įsipareigojimus ir neapleisti kitų socialinių tikslų, tokių kaip pensinio amžiaus žmonių skurdo mažinimas, būtina derinti įvairias priemones“, – nurodo VK.
Teigiama, kad išaugusio „Sodros“ rezervo lėšų naudojimas bazinėms pensijoms didinti keltų ilgalaikių iššūkių, vietoje to šie pinigai galėtų prisidėti mažinant valstybės biudžeto deficitą ir skolinimosi poreikį.
„Spartus bazinės pensijos dydžio didinimas mažintų ryšį tarp gyventojų sumokamų socialinio draudimo įmokų ir gaunamų išmokų. Kitaip tariant, dabartiniams dirbantiesiems mažėtų paskatos mokėti socialinio draudimo įmokas“, – teigia VK ekonomistai.
„Senatvės pensijų didinimas visiems ją gaunantiems asmenims nėra taikli priemonė, siekiant sumažinti pensinio amžiaus žmonių skurdą. Todėl svarbu galvoti apie socialinės paramos sistemos priemones“, – pažymi institucija.
Susiję straipsniai
Mano, kad antroji pensijų pakopa gali tapti nišine sistema
Seimas pernai leido gyventojams dvejų metų laikotarpiu – nuo šio sausio iki kitų metų pabaigos – laisvai atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža, pasitraukimas vyksta ketvirčiais.
Fiskalinės institucijos vertinimu, per pirmus tris reformos mėnesius iš kaupimo labiausiai traukėsi jauni dalyviai, o senstant visuomenei tai kels spaudimą didinti ilgalaikius valstybės įsipareigojimus.
„Tai yra fiskalinė rizika, kurią buvo bandoma valdyti kuriant pensijų kaupimo sistemą Lietuvoje. Pažymėtina, kad pasitraukimo iš antros pensijų pakopos mastas jau yra itin reikšmingas, tačiau jis gali toliau augti, kol nepasibaigė laikotarpis, kai gyventojai gali priimti sprendimą. Tokiu atveju antroji pensijų kaupimo pakopa taptų nišinė“, – teigia VK.
Institucijos skaičiavimu, praėjusių metų pabaigoje rezervinis „Sodros“ fondas sudarė apie 4,5 mlrd. eurų.
Senstant visuomenei, skaičiuojama, kad pernai vienam senyvo amžiaus asmeniui teko daugiau nei 3 darbingo amžiaus gyventojai, o 2050 m. šis skaičius gali sumažėti iki dviejų, kas lemtų struktūrinio deficito formavimąsi, kurį reikėtų finansuoti „Sodros“ rezervo sąskaita.
VK analizė rodo, kad nekintant valstybės politikai dėl demografinio spaudimo rezervas būtų visiškai išnaudotas anksčiau nei 2050-aisiais, o jo nykimą dar labiau paspartintų papildomas pensijų indeksavimas.
Nepaisant po pensijų reformos išaugusių įplaukų į „Sodrą“, ekonomistai skaičiuoja, jog pagal praėjusių metų pabaigoje turėtus įsipareigojimus rezervo situacijos ilgalaikėje perspektyvoje papildomos lėšos situacijos reikšmingai nepakeis, naujos įmokos leis išlaikyti rezervą papildomai vienerius metus.
„Sodros“ rezervas veikia kaip ciklinio stabilizavimo įrankis, o ne pensijų indeksavimo šaltinis, atskiro rezervo ilgalaikiams iššūkiams valdyti valstybėje nėra numatyta.
Iš viso per pirmą reformos ketvirtį pensijų fondai neteko 4,4 mlrd. eurų – iš jų 2,9 mlrd. eurų grąžinta gyventojams, 1,3 mlrd. eurų – „Sodrai“.
Diskutuojant apie tai, kaip turėtų būti naudojamas „Sodros“ rezervas, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad galimybės panaudoji dalį šių lėšų kitais metais keliant pensijos bus vertinamos biudžeto formavimo procese, tačiau tikino, kad krizinėms situacijoms skirta rezervą reikia išlaikyti dėl esamos sudėtingos geopolitinės situacijos.
Pernai Seimą pasiekė prezidento iniciatyva spartesniam individualiosios pirmos pakopos pensijos dalies indeksavimui skirti mažiausiai 20 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio – papildomai pensijoms didinti galima būtų skirti 20–75 proc. šių lėšų, likusi suma atitektų rezervui.