Baudos pažeidėjams
Per 2025 m. FNTT iš finansų įstaigų gavo 232 pranešimus apie galimus tarptautinių sankcijų apėjimo ar vengimo atvejus, dėl 77 pranešimų atliktos analizės, dalis pranešimų persiųsta kitoms Lietuvos ir ES kompetentingoms institucijoms.
FNTT Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo komisija už tarptautinių sankcijų pažeidimus 2025 m. paskyrė baudų už daugiau nei 6,2 mln. eurų.
Kovai su finansiniais nusikaltimais – nauja tyrimų tarnyba: per 4 metus praradome daugiau nei 100 mln. eurų
Dažniausiai piniginės baudos skirtos už sankcionuotų transporto priemonių eksportą į baltarusiją / rusiją, kitų įvairių sankcionuotų prekių importą į Europos Sąjungą arba eksportą iš jos, logistikos paslaugų bei sandėliavimo paslaugų teikimą, eurų banknotų teikimą baltarusijoje registruotiems juridiniams asmenims arba naudojimui baltarusijoje ir kt.
Bylos už tarptautinių sankcijų pažeidimus praėjusiais metais buvo nagrinėtos ir administracine tvarka. Buvo priimti 27 nutarimai ir skirta baudų, kurių bendra suma siekė daugiau nei 32 tūkst. eurų (2024 m. priimta 19 nutarimų, skirta baudų už 28 tūkst. eurų). Dažniausiai poveikio priemonės skirtos už naudojimąsi ES sankcionuotų bankų paslaugomis.
Susiję straipsniai
Dažniausiai pasikartojančios sankcijų apėjimo schemos
Prekių kilmės slėpimas. Pastebima, kad ūkio subjektai, dalyvaujantys prekių pirkimo–pardavimo bei pristatymo grandinėje, sąmoningai slepia prekės kilmės šalį.
Tokia praktika įprastai siejama su bandymu sumažinti kontrolės intensyvumą (išvengti muitinės vykdomų patikrinimų, neatkreipti banko dėmesio gaunant ar atliekant mokėjimo pavedimus), apeiti ribojimus konkrečioms prekėms, kurioms taikomi prekių kilmės ribojimai, taip pat siekiama sudaryti klaidingą įspūdį apie tiekimo grandinės skaidrumą, ypač kai prekės kilmė yra esminis sankcijų taikymo kriterijus.
Logistikos paslaugų teikimas. Stebimas itin išaugęs Lietuvos logistikos kompanijų dalyvavimas sankcijų apėjimo schemose. Logistikos kompanijos neužtikrina sankcijų reikalavimų ir organizuoja sankcionuotų prekių gabenimą bei jas gabena.
Dažnai bandoma prisidengti sutartyse įrašytomis formaliomis frazėmis apie sankcijų reikalavimų įgyvendinimą, neretai naštą perkeliant užsakovui (pvz., Baltarusijos įmonei) ar nurodant, kad prekės nesankcionuotos, gamintojas atitinka sankcijų reikalavimus, prekėms taikoma išimtis (išvežtos iki reglamente nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos).
Tačiau jokių realių patikrų ar realių sankcijų užtikrinimo priemonių nesiimama. Neretai įmonės kaltę dėl galimai sankcionuotų prekių gabenimo verčia Lietuvos muitinei, nurodydamos, kad muitinė juos praleidžia.
Sankcijų apėjimas parduodant sankcionuotas transporto priemones. Automobiliai parduodami per trečiąsias šalis, gabenami jūriniais konteineriais aplink Europą arba jie gabenami nuslepiant, kad tai komerciniai pervežimai. Metodai, kaip automobiliai gabenami į rusiją, nuolat tobulinami, prisitaikant prie besikeičiančių aplinkybių.
Kitos stebimos tipologijos
Sankcijas stengiamasi apeiti ir siekiant parduoti galimai dvejopo naudojimo prekes ir technologijas, dažnai tuo užsiima Lietuvoje registruotos įmonės, turėjusios ilgametę prekybos su rusijos ar baltarusijos įmonėmis patirtį, arba, pastebima, kad rusijos subjektams tarpininkaujančios įmonės kuriamos šalyse, kurios neremia ES, JK ar JAV sankcijų politikos. Šių šalių įmonės ieško įvairių būdų reikiamai įrangai įgyti.
Be jau minėtų tarptautinių sankcijų apėjimo tipologijų, naudojami ir kiti žinomi metodai – klastojami dokumentai, tranzito segmente identifikuojamos situacijos, kai tranzitu per Lietuvą gabenamų prekių netiesioginiai savininkai arba pardavėjai yra sankcionuoti asmenys, o Lietuvos logistikos kompanijos užtikrina tokių prekių logistikos, sandėliavimo ir muitinės tarpininkavimo paslaugas.
Sankcijų ribojimai, draudžiantys įsigyti tam tikros kilmės prekes (pvz., medieną, metalo gaminius, aviacijos dalis), skatina verslo subjektus steigti patronuojamąsias įmones už Europos Sąjungos ribų.
FNTT primena, kad Lietuvoje visi fiziniai ir juridiniai asmenys tarptautines sankcijas įgyvendina savarankiškai, yra atsakingi už tinkamą jų taikymą, o ribojamąsias priemones nustatantys Europos Sąjungos teisės aktai yra taikomi tiesiogiai.