SAFE lengvatinės paskolos skirtos šalių atsparumo ir gynybos stiprinimui. Finansų ministerijos teigimu, šis finansinis instrumentas padės Lietuvai įgyvendinti apie pusę nacionalinės divizijos vystymo poreikių.
„Lietuva buvo viena pirmųjų atlikusi biurokratinius procesus ir pasirašiusi SAFE sutartis. Tai yra itin svarbus instrumentas, ypač rytinio Europos Sąjungos (ES) flango valstybėms. Šios lėšos padeda spartinti mūsų gynybinių pajėgumų stiprinimą ir greičiau įgyvendinti tikslą iki 2030 metų suformuoti moderniausia ginkluote aprūpintą diviziją“, – pranešime spaudai cituojamas finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
„Be to, SAFE svarbus ir visai Europai – jis stiprina gynybos pramonės bendradarbiavimą, padeda integruoti nacionalinius tiekėjus į europines tiekimo grandines ir prisideda prie stipresnės bei labiau koordinuotos Europos gynybos kūrimo“, – pažymėjo jis.
Didinamos palūkanos už gynybos obligacijų emisijas: tikisi, kad žmonėms tai bus patraukli investicija
SAFE reglamentas numato itin palankias skolinimosi sąlygas. Paskolos trukmė siekia net 45 metus, o palūkanos yra tokios pačios, kokiomis skolinasi pati Europos Komisija. Be to, SAFE paskolai galioja 10 metų atidėjimas – tai reiškia, kad pirmiausia Lietuva mokės tik palūkanas ir tik po 10 metų pradės grąžinti paskolą.
Lietuva SAFE lėšas planuoja skirti sausumos pajėgų divizijai aprūpinti kovinėmis, paramos ir logistinėmis sistemomis bei būtinomis amunicijos atsargomis, Baltijos gynybos linijai – kontrmobilumo priemonėms ir minoms, taip pat kitų Lietuvos kariuomenės pajėgumų išlaikymui ir vystymui.
Susiję straipsniai
SAFE – tai laikinas Europos Komisijos paskolų gynybai stiprinti instrumentas, veiksiantis iki 2030 m. pabaigos. Bendra SAFE apimtis – 150 mlrd. eurų. Priemonė suteikia ES valstybėms narėms galimybę vykdyti bendrus gynybos pirkimus prioritetinėse srityse – nuo amunicijos ir sausumos pajėgumų iki oro gynybos, jūrinių pajėgumų, kibernetikos, kosmoso technologijų ir dirbtinio intelekto.
Nurodoma, kad Finansų ministerija periodiškai teiks mokėjimų prašymus Europos Komisijai. Juose bus pateikiama informacija apie pasiektus rodiklius, kad Lietuva galėtų gauti dalinį paskolos išmokėjimą. Minėti rodikliai susiję su projekto įgyvendinimu, pavyzdžiui, paskelbtas viešasis pirkimas, pasirašyta sutartis, sumokėtas avansas gamintojui, gauta dalis įrangos, sumokėta galutinė suma, gauta visa įranga ir pan.