Trečiadienį tokiam Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininko Sauliaus Bucevičiaus pasiūlymui buvo pritarta bendru sutarimu.
Jei Seimas pritartų, Kelių transporto kodekse atsirastų nuostata, įpareigojanti už atlygį keleivius vežančius taksi vairuotojus ir pavežėjus, „mokėti valstybinę kalbą ne žemesne kaip Vyriausybės nustatyta kalbos mokėjimo kategorija, jeigu teisės aktuose nėra nustatyta kitaip.“
Parlamentarams pritarus, šis reikalavimas įsigaliotų nuo 2028 m. sausio 1 d.
Susiję straipsniai
Beje, priėmus naują įstatymą nebūtų reikalaujama keisti jau išduotų leidimų vykdyti taksi ar pavežėjimo veiklą, šie leidimai galiotų ir toliau. Kelių transporto kodekse siūloma taip pat numatyti, kad įsigaliojus naujoms jo nuostatoms, Lietuvos transporto saugos administracija tik išduodama naują leidimą vykdyti veiklą tikrintų, kaip laikomasi reikalavimų dėl valstybinės kalbos mokėjimo. Keičiant tik leidimo duomenis ar kitus techninio pobūdžio įrašus nustatyti reikalavimai dėl valstybinės kalbos mokėjimo nebūtų tikrinami.
Beje, kiek anksčiau tokias nuostatas įrašyti į Kelių transporto kodeksą pasiūlė konservatoriai Dalia Asanavičiūtė–Gružauskienė ir Laurynas Kasčiūnas. Jų nuomone, Lietuvos transporto saugos administracija padėtų užtikrinti reikalavimų dėl valstybinės kalbos laikymąsi, prašydama siekiančių gauti naują leidimą teikti taksi ar pavežėjimo paslaugas kartu su kitais dokumentais pateikti ir valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinantį dokumentą.
„Tais atvejais, kai pagal Vyriausybės nustatytą tvarką asmuo laikomas atitinkančiu valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją be egzamino ar atskiro pažymėjimo (pavyzdžiui, baigęs mokyklą ar studijas lietuvių kalba), kalbos mokėjimo pažymėjimo pateikti nereikėtų“, – mano konservatoriai.
Detalūs procedūriniai reikalavimai, jų teigimu, būtų numatyti Leidimų vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi ir pagal užsakymą išdavimo taisyklėse.
Galutinai dėl Kelių transporto kodekso pataisų apsispręs Seimas.