„Darau prielaidą, kad (…) pirmojo jūrinio vėjo projekto „Curonian Nord“ (parko vystymas – ELTA) komercinėmis sąlygomis šiuo metu nėra įmanomas“, – Seimo Audito komitete trečiadienį sakė laikinasis ministras.
Pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), Lietuva iš viso planuoja turėti du bendros 1,4 gigavatų (GW) galios jūros vėjo parkus.
Ž. Vaičiūnas tikino toliau besilaikantis nuomonės, kad Lietuvai yra reikalingas vienas jūrinio vėjo parkas, o dviejų projektų iniciatyva iš pat pradžių buvo klaida.
Susiję straipsniai
Dar pernai spalį pranešta, jog antrojo jūros vėjo parko rangovo konkursas neįvyko, paraišką pateikus vieninteliam dalyviui – „Ignitis grupės“ įmonei, šiuo metu projekto ateitis nėra aiški.
Laikinojo energetikos ministro nuomone, pirmojo jūros vėjo parko projektui būtų galima inicijuoti valstybės pagalbos derinimo procedūras.
Anot Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo politikos skyriaus atstovės Vaidos Dumčiūtės, Vyriausybė gavo grupės atliktą projekto analizę, tačiau savo vertinimą pateikti ketina jau suformavus naują Ministrų kabinetą.
Analizę grupė atliko po Valstybės kontrolės (VK) praėjusių metų audito, kuriuo nustatyta rizikų, susijusių su išaugusia projekto kaina ir mažesne nei planuota grąža, neefektyviu lėšų naudojimu, vėluoti galinčiais statybų terminais.
„Įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendacijas, pagal kurias (įmonė – ELTA) buvo įpareigota pateikti įvykių vidines ir išorines analizes dėl projekto, Finansų ministerija ir Energetikos ministerija (…) tuos raštus yra gavusi pirmadienį“, – teigė V. Dumčiūtė.
„Per vieną dieną tokios analizės negalime padaryti šiuo metu, bet dirbame prie šio klausimo, bet kai tik susirinks pilnos sudėties nauja Vyriausybė, (…) tad siekiame, kad tas sprendimas būtų pilnas, (…) norime tvarių ir ilgalaikių pozicijų, norime šiek tiek daugiau laiko, kai bus pilna Vyriausybė ir galėsime pateikti atsakymą“, – tikino ji.
Projekto analizę paviešinti ragina pačią „Ignitis grupę“
Visgi Ž. Vaičiūnas, kurį naujoje Vyriausybėje turėtų pakeisti demokratas Lukas Savickas, tikino, kad analizę galėtų paviešinti pati „Ignitis grupė“, nes yra biržoje listinguojama bendrovė.
„Laikantis procedūrų listinguojamos įmonės, „Ignitis“ gali negaišti ir tai padaryti nedelsiant – paviešinti visą informaciją, ir čia tikrai nėra klausimas konfidencialumo, tai yra ta informacija, kuri padaryta, tai buvo labai konkretūs Valstybės kontrolės pavedimai, (…) bet principinė pozicija yra, kad ta informacija turi būti nedelsiant pateikta – nes tai buvo tiek kaštų ir naudos analizė, tiek alternatyvūs žingsniai, kurie turi būti daromi, tai yra (…) viešumo klausimas“, – sakė jis.
„Suprantu, kad galbūt šiuo tarpuvaldžiu yra visokių niuansų, visokių bandymų padaryti vienokius ar kitokius žingsnius. Mano pozicija tokia, kad informacija turi būti viešinama laikantis procedūrų, turi būti pateikiami siūlymai dėl tolimesnių žingsnių“, – pridūrė laikinasis ministras.
Finansų ministerija valdo 100 proc. grupės akcijų.
Kaip skelbė ELTA, iki 2030-ųjų pastatyti ir pradėti eksploatuoti vėjo parką „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis Renewables“ su partnere „OW Offshore“ įsipareigojo 2023 m. spalį laimėjusi valstybės konkursą.
VK atlikto audito ataskaitoje skelbiama, jog dėl rinkos pokyčių „Ignitis grupės“ planuota vėjo parko projekto investicijų grąža per dvejus metus sumažėjo apie 40 proc., o projekto kaina išaugo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų.
Antradienį Seimo patvirtintas kandidatas į premjerus Mindaugas Sinkevičius sakė, kad naujoji valdančioji koalicija grįš prie jūrinio vėjo parko klausimo.
Politikas teigė manantis, kad bent vienas iš jūrinio vėjo parkų projektų bus tęsiamas ir į tai bus žiūrima pozityviai, jei projekto vertę pagrįs ekonominiai vertinimai.