Nuo infrastruktūros iki inovacijų: kur slypi didžiausia ES investicijų grąža Lietuvai?

Dalis svarbiausių pokyčių atsiskleidžia tik po metų ar net dešimtmečio – tada, kai investicijos padeda verslui kurti inovacijas, žengti į naujas rinkas ir didinti šalies konkurencingumą.

Pasak Inovacijų agentūros direktorės Monikos Paulės, didžiausią ilgalaikę vertę kuria tos investicijos, kurios ne tik išsprendžia šiandienos problemas, bet ir didina ateities produktyvumą.

Per daugiau nei du dešimtmečius ES investicijos Lietuvoje pasiekė labai įvairias sritis – nuo kelių ir viešųjų pastatų iki mokslinių tyrimų ar verslo plėtros projektų. Vis dėlto šiandien vis aiškiau matyti, kad didžiausią ekonominę grąžą kuria investicijos, padedančios verslui pereiti visą inovacijos kelią – nuo idėjos iki produkto rinkoje.

„Didžiausią ilgalaikę grąžą Lietuvai sukuria tas ES fondų euras, kuris ne tik išsprendžia šiandienos problemą, bet ir padidina ateities produktyvumą. Todėl didžiausią grąžą matome ten, kur investicijos stiprina visą inovacijos kelią – nuo tyrimų ir prototipo iki bandymų, sertifikavimo, pirmųjų klientų ir tarptautinės plėtros“, – sako M. Paulė.

Anot jos, būtent šiame etape viešosios investicijos padeda sumažinti riziką, kurios privatus kapitalas dažnai dar nėra pasirengęs prisiimti. Sėkmės atveju nauda neapsiriboja vien konkrečiu projektu – atsiranda nauji produktai, eksportas, intelektinė nuosavybė, aukštesnės kompetencijos ir naujos tiekimo grandinės.

Tokią grąžą rodo ir atlikti vertinimai. „Mūsų poveikio vertinimas rodo, kad „Intelekto“ priemonė už vieną ES eurą atnešė 5,65 Eur papildomų pajamų, o „Eksperimento“ – 8,56 Eur“, – dalinasi M. Paulė.

Kalbant apie ES investicijas, visuomenės dėmesio dažniausiai sulaukia tai, ką galima lengvai pamatyti – nauji pastatai, laboratorijos ar moderni įranga. Tačiau Inovacijų agentūros direktorė pabrėžia: ilgalaikė investicijų grąža dažnai slypi visai kitur.

„Matomi projektai – pastatai, laboratorijos, įranga – yra svarbūs, tačiau jie patys savaime dar negarantuoja didžiausios vertės. Didžiausia grąža dažnai yra mažiau matoma: technologinė kompetencija, patentai, prototipai, validuoti produktai, gebėjimas dirbti su reguliaciniais reikalavimais ir patekti į tarptautines rinkas.

Todėl šiandien vis dažniau kalbame, kad finansavimo fokusas turi būti ne vien parama, o transformacija – skaitmenizacija, žalioji ekonomika, inovacijos ir atsparumas. Kitaip tariant, finansavimas turi būti skiriamas ne už buvimą, o už pokytį“, – sako Inovacijų agentūros direktorė.

Jos teigimu, būtent tokiose srityse šiandien matoma didžiausia ES investicijų sukurta vertė valstybei.

„Jei vertintume ilgalaikį poveikį valstybei, didžiausia sukurta vertė šiandien matoma ten, kur investicijos padėjo ne tik „pastatyti“, bet ir transformuoti. Tai ypač akivaizdu inovacijų, MTEP, skaitmenizacijos ir verslo konkurencingumo srityse.

Šios investicijos sukūrė pagrindą ne vien pavieniams projektams, o platesniems pokyčiams – brandesniam verslo požiūriui į MTEP, glaudesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui, didesniam eksporto potencialui ir aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikai.“

Vertinant investicijų grąžą, svarbu ne tik tai, kokį rezultatą pasiekia konkretus projektas. Dar didesnę vertę kuria investicijos, kurių poveikis išplinta gerokai plačiau – pasiekia visą sektorių, regioną ar net šalies ekonomiką.

„Didžiausią antrinį efektą duoda investicijos, kurios sukuria platformą augti ne vienai įmonei, o visam sektoriui ar regionui. Tai gali būti bendri verslo ir mokslo MTEP projektai, prototipavimo ir testavimo infrastruktūra, skaitmeniniai sprendimai, atviri duomenys, eksporto skatinimo priemonės, inkubatoriai, akseleratoriai ir regioninis konsultavimo tinklas.

Kai tokios investicijos veikia kartu, vieno projekto nauda pradeda multiplikuotis per visą sektorių ar regioną“, – sako M. Paulė.

Ji pabrėžia, kad tai ypač svarbu regionams. Čia investicijos gali tapti ilgalaikio augimo pagrindu.

„Investicijos į regionų įmonių inovacijas, technologijų diegimą ir atnaujinimą, energinį efektyvumą, eksportą ir verslumą ne tik stiprina atskiras įmones, bet ir padeda mažinti ekonominę bei socialinę atskirtį.“

Vienas geriausių investicijų poveikio įrodymų – pokyčiai, kurių po kurio laiko nebevertiname kaip pokyčių. Jie tampa natūralia kasdienybės dalimi.

M. Paulės teigimu, būtent taip nutiko ir su Lietuvos verslo transformacija.

„Vienas svarbiausių pokyčių – tai, kad šiandien jau gana natūraliai kalbame apie Lietuvos verslą kaip apie inovacijas kuriantį, eksportuojantį ir aukštesnės pridėtinės vertės link judantį verslą, o ne vien apie vykdantį tradicines veiklas įprastais būdais. Be ES investicijų šis poslinkis tikrai būtų vykęs gerokai lėčiau. Lėčiau būtų kūręsis ir verslo bei mokslo bendradarbiavimas, MTEP infrastruktūra, įmonių gebėjimas investuoti į naujų produktų kūrimą, skaitmenizaciją ar tarptautinę plėtrą.“

Anot jos, šiandien matomas ne tik atskirų įmonių augimas, bet ir pasikeitęs požiūris į inovacijas bei investicijas į ateities produktus.

Diskusijose apie investicijas dažnai keliama dilema, kas valstybei svarbiau: infrastruktūra, žmonių kompetencijos ar inovacijos.

Pasak M. Paulės, šios sritys veikia ne atskirai, o kaip viena kitą papildanti sistema.

„Lietuvai svarbiausia ne priešinti šias tris sritis, o matyti jų seką. Infrastruktūra yra būtina bazė, kompetencijos – sąlyga, o didžiausią grąžą sukuria inovacijos, kai jos virsta tarptautiniu konkurencingu produktu. Todėl šiandien tiksliausia sakyti taip: inovacijos yra tikslas, kompetencijos – variklis, infrastruktūra – pagrindas.“

Žvelgdama į ateitį, ji mato ir aiškią investicijų krypčių kaitą.

„Jei ankstesniais etapais daug dėmesio buvo skiriama bazinio atotrūkio mažinimui, tai artimiausius 10–20 metų didžiausią vertę kurs investicijos į MTEP, pažangiąsias technologijas, dirbtinį intelektą, duomenų sprendimus, giliąsias technologijas, gyvybės mokslus, žaliąją transformaciją, pažangią gamybą, taip pat gynybos ir saugumo inovacijas.“ Ekspertės teigimu, labai svarbu, jog šios naujos kryptys nėra atskirtos nuo regionų. „Ateities investicijos turi vienu metu siekti dviejų tikslų: stiprinti Lietuvos technologinį proveržį ir kartu integruoti bei didinti Lietuvos regionų konkurencingumą.“

Per daugiau nei du dešimtmečius ES investicijos Lietuvoje padėjo nutiesti kelius, atnaujinti pastatus ir modernizuoti viešąsias paslaugas.

Vis dėlto, investicijų poveikis ne visada matuojamas tuo, kas sukurta šiandien. Dažnai svarbiausia tampa tai, kokias galimybes jos atveria po penkerių, dešimties ar dvidešimties metų. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie padeda Lietuvai kurti aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką.

Tokios istorijos atsidurs „Europos burės 2026“ dėmesio centre. Tai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iniciatyva organizuojamas konkursas, jungiantis projektus, kurie ES investicijas pavertė realiais pokyčiais – žmonėms, bendruomenėms, verslui ar viešajam sektoriui.

Šiuo metu vyksta paraiškų priėmimas: dalyvauti kviečiami projektai, finansuojami pagal 2021–2027 m. ES fondų investicijų programas bei planą „Naujos kartos Lietuva“.

Jei jūsų projektas jau gali parodyti apčiuopiamus rezultatus ir sukurtą vertę, paraišką galite pateikti iki liepos 20 dienos konkurso svetainėje: www.EuroposBures.lt