Didžiųjų „Norfos“ parduotuvių užnugaryje, ties prekių iškrovimo rampomis galima pamatyti tai, kas paprastai pirkėjams nė nerūpi, – supresuotus kartono bei popieriaus blokus.
Žmogus savo rankomis to neįstengtų padaryti – presavimui naudojami galingi presai, kurie kompaktiškai suspaudžia panaudotas pakuotes. Taip antrinės žaliavos paruošiamos išgabenti į jų perdirbimo gamyklas.
„Antrinių žaliavų rūšiavimo sistema ir įranga suteikia galimybę ne tik perdirbimui grąžinti beveik visas panaudotas pirmines pakuotes, bet ir jas kuo tvariau transportuoti. Parduotuvėse neseniai buvo pradėti naudoti galingi presai, kurie kartoną suslegia maždaug į 400 kg svorio blokus. Jie glaudžiai sukraunami į sunkvežimius, tad nebereikia švaistyti lėšų orui pervežti. Nesupresuotos pakuotės juk užima daug vietos“, – sakė 163 parduotuves Lietuvoje valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis.

Surinktas kartonas yra gabenamas į jį perdirbančią įmonę Klaipėdoje, o panaudotos plastiko pakuotės – į gamyklas, kurios iš šios antrinės žaliavos gamina įvairią produkciją.
Pasak D.Dundulio, galingais presais planuojama aprūpinti ir šiek tiek mažesnio formato „Norfas“.
Jie ne tik kompaktiškai paruošia kartono atliekas transportavimui, bet ir darbą atlieka automatiškai, sunaudodami mažai elektros energijos, o ir žmogaus pagalbos teprireikia įrangai valdyti.
„Norfos“ parduotuvių tinklas perdirbti perduoda kone visas antrines žaliavas. Kai kada pasitaiko, kad viena kita pakuotė būna labai užteršta ir ji patenka į mišrias komunalines atliekas.
Parama maisto produktais
„Prieš kelerius metus daugiausia atliekų susikaupdavo parduotuvių daržovių ir vaisių skyriuose, nes šios prekės genda ypač greitai, jų galiojimo laikas yra trumpas. Tačiau prieš pustrečių metų radome patikimą sprendimą, kaip sumažinti nurašomų vaisių ir daržovių kiekį ir juos pirkėjams pasiūlyti kuo šviežesnius. Šis sprendimas – tai kiekvieną pirmadienį nuo 17 val. vykstantis jų išpardavimas, ir „Norfos“ nuolaidų kortelės turėtojai jas įsigyja už pusę kainos.
Pirmadienio vakarais šį skyrių pirkėjai iššluoja, o nuo antradienio į parduotuves būna suvežami šviežiausi vaisiai ir daržovės. Tokia sistema vaisių ir daržovių skyrių kiekvieną savaitę padeda visiškai atnaujinti. Tai – abipusė nauda, nes pirmadienio akcijas pamėgę pirkėjai įsigyja jiems tinkamų vaisių ir daržovių perpus pigiau, o norintys įsigyti pačių šviežiausių šių prekių žmonės į mūsų tinklo parduotuves traukia nuo antradienio“, – kalbėjo „Norfos“ vadovas.
2024-ųjų pradžioje pradėjus kiekvieną pirmadienį išparduoti vaisius ir daržoves už pusę kainos jų nurašymas sumažėjo maždaug tris kartus. Be to, per praėjusius metus žmonėms vartoti netinkamų vaisių ir daržovių kiekis sumažėjo dar kone trečdaliu.
Visi nurašyti vaisiai ir daržovės sukraunami į specialiuos konteinerius, kurie suvežami į centrinį sandėlį Kėdainiuose, o iš jo nugabenami perdirbti į netoliese veikiančią biodujų jėgainę.
„Į biodujų jėgainę išvežame tik tas daržoves ir vaisius, kurie žmonių maistui jau netinka. O besibaigiančio galiojimo valgyti tinkamus produktus perduodame 17-ai labdaros organizacijų įvairiuose šalies miestuose. Jos produktus išdalina mažiau pasiturintiems tų regionų gyventojams. Tokia decentralizuota paramos sistema sudaro galimybę besibaigiančio galiojimo produktus vartotojams perduoti ypač greitai“, – akcentavo D.Dundulis.
Dar viena santykinai greitai gendanti prekė yra šviežia mėsa. „Norfos“ tinklo parduotuvėse ypač daug parduodama išpjaustytos kiaulienos.
Mėsos išpjaustymo skyriai veikia 130-yje šio tinklo parduotuvių. Jose susikaupiantys netinkami vartoti gyvulinės kilmės likučiai užšaldomi ir išgabenami į tokias atliekas utilizuojančią įmonę.
Sustygavus visus procesus „Norfos“ tinkle utilizavimui nurašoma tik apie 0,4–0,6 proc. maisto prekių. O kiti šalies mažmeninės prekybos tinklai skelbia, kad nurašo bent 2–3 kartus didesnį jų kiekį.
Eurostato duomenimis, 2023-iaisiais Europos Sąjungos šalyse maisto švaistymo nuostoliai mažmeninėje prekyboje vidutiniškai sudarė 8 proc.
Retai prireikia popieriaus
„Žmonės, kurie naudojasi elektronine „Norfos“ lojalumo kortele, telefono programėlės nustatymuose gali įjungti nuorodą „Nespausdinti popierinių kvitų“.
Aš ir pats programėlėje naudoju šią funkciją. Tai mažina specialaus kasos aparatams skirto, bet neperdirbamo popieriaus poreikį ir realiai didina tvarumą“, – kalbėjo D.Dundulis.
„Norfos“ vadovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tuomet, kai įsigaliojo elektroninė dokumentų apskaita, nebereikia kaupti ant popieriaus spausdinamų dokumentų, ir įmonė „Norfos mažmena“ pradėjo sunaudoti gerokai mažiau biuro popieriaus.
„Įmonės privalo dokumentus saugoti 10 metų. Tačiau mums nebereikia kaupti tonų popierinių kasos juostų ir kitų ant popieriaus išspausdintų dokumentų. Tai padeda taupyti jų apskaitos resursus. Nebereikia jų ir fiziškai saugoti, todėl gerokai sumenko tam skirtų patalpų poreikis“, – sakė D.Dundulis.
Savo ruožtu „Norfos“ grupės įmonės – „Norfos mažmena“ ir parduotuvių tinklui prekes tiekianti „Rivona“ tarpusavyje apsikeičia tik elektroninėmis sąskaitomis. Popierius joms spausdinti visai nebeeikvojamas.
Pasak D.Dundulio, popierinių sąskaitų prireikia tik bendraujant su kai kuriais užsienio ar mūsų šalies prekių tiekėjais. To prireikia, kai elektroninės apskaitos sistemos yra skirtingos ir nėra galimybių joms „susikalbėti“.
Ištuština prekių lentynas
Siekdama kuo didesnio tvarumo „Norfos mažmena“ šiemet pradėjo dar vieną akciją – sezoninių pramoninių prekių išpardavimą.
Ankstesniais metais parduotuvėse nenupirktos sezoninės prekės būdavo surenkamos ir išvežamos sandėliuoti, o atėjus jų sezonui vėl grąžinamos į parduotuves.
„Šiemet nusprendėme, kad sezonines prekes racionaliau parduoti net ir už gerokai mažesnę kainą, nei jas įsigydami mokėjome tiekėjams. Prekes išpardavus nebereikia sąnaudų jų logistikai ir sandėliavimui. Pirkėjams šiemet pasiūlėme šaltojo sezono prekių taikydami net 99 proc. nuolaidas ir kai kurios iš jų kainavo vos kelis centus. Tad net mažiau pasiturintys mūsų pirkėjai naujų, kokybiškų ir jiems reikalingų gaminių galėjo įsigyti ypač pigiai“, – pasakojo „Norfos“ vadovas.
Pasak jo, tai dar vienas iš kelių svarbiausių sprendimų, kurie didina „Norfos“ grupės įmonių veiklos tvarumą.
Mažina šiukšlių kiekį
„Mes, palyginti su kitais didžiaisiais mažmeninės prekybos tinklais, turime didžiausius sveriamų maisto prekių – kulinarijos, šviežios mėsos ir jos gaminių, žuvies ant ledo, sūrių bei kitų maisto prekių vitrininius šaldytuvus.
Tai smarkiai prisideda prie realaus tvarumo.
Viena, žmonės pardavėjų paprašo pasverti šviežios mėsos ar jos gaminių, kaip ir kitų sveriamų prekių, būtent tiek, kiek jiems reikia. Vieniems pakanka kelių šimtų gramų, kitiems reikia kelių kilogramų. Vadinasi, jie perka tiek, kiek reikia, ir, tikėtina, visa tai suvartos.
Antra, sveriami gaminiai įdedami į plonučius, nė gramo nesveriančius polietileninius maišelius.
O štai gamyklose nedideliais kiekiais – po kelis šimtus gramų supakuoti maisto produktai, pavyzdžiui, mėsos gaminiai ar sūris, yra sudedami į plastiko pakuotes, sveriančias 20–50 kartų daugiau.
Tad kiek kartų daugiau šiukšlių pirkėjai parsineša namo apsipirkdami parduotuvėse, kur prekiaujama tik gamybos metu supakuota produkcija?“ – retoriškai klausė „Norfos“ vadovas.
Pasak jo, dar blogiau, kai maisto produktai būna supakuoti kombinuotose, iš kelių rūšių plastiko pagamintose pakuotėse.
Jos nėra perdirbamos ir galop patenka į sąvartynus.
„Tvarumą galima didinti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, mūsų grindų plovimo robotai parduotuvėse išvalytą vandenį naudoja keliems plovimo ciklams. Tai kelis kartus sumažina vandens poreikį“, – sakė D.Dundulis.
Dar vienas niuansas – įmonių „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ centriniuose biuruose dirba mažiausiai darbuotojų iš visų didžiųjų mažmeninių prekybos tinklų. Tuomet, kai darbuotojų yra nedaug, nereikia ir didelių biuro patalpų. Jų eksploatavimo sąnaudos – sunaudojamas elektros bei vandens kiekis – yra ypač mažos.

