ES teigimu, „AliExpress“ taip pat nesiėmė pakankamų priemonių, kad sustabdytų suklastotų produktų pardavimą, o nustačiusi, jog parduodamos prekės yra neteisėtos, platforma daugelį jų delsdavo pašalinti dar kelias savaites.
2024 m. kovą pradėto „AliExpress“ tyrimo metu ES nustatė, kad kai kurios šioje platformoje parduodamos prekės neatitiko griežtų ES aplinkos apsaugos ir saugos standartų.
„Siekiant užtikrinti, kad vartotojai galėtų saugiai apsipirkti internete, rizikos turi būti sistemingai nustatomos ir šalinamos. Šiandien reikalaujame, kad „AliExpress“ laikytųsi šio standarto, ir raginame imtis veiksmų“, – savo pareiškime teigė ES technologijų komisarė Henna Virkkunen.
Susiję straipsniai
Tai didžiausia bauda, kokia buvo kada nors skirta pagal galingą ES Skaitmeninių paslaugų aktą (SPA) – vieną iš ES teisinių priemonių, skirtų didžiųjų technologijų įmonių priežiūrai.
Elono Musko platformai „X“ praėjusių metų gruodį buvo skirta 120 mln. eurų bauda, o gegužę ES skyrė 200 mln. eurų baudą elektroninės prekybos milžinei „Temu“.
Bendrovė „AliExpress“ savo pareiškime kritikavo, pasak jos, „neproporcingą“ baudą, kuri „neatspindi mūsų įdiegtos sistemos ir reikšmingų, aktyvių patobulinimų, kuriuos įgyvendinome“.
Bendrovė pridūrė svarstanti „visas prieinamas galimybes“.
ES teigė, kad nustatant baudos dydį buvo atsižvelgta į pažeidimų pobūdį, poveikį europiečiams ir pažeidimų trukmę.
„AliExpress“ yra didžiausia Kinijos elektroninės prekybos platforma ES, turinti 193 mln. naudotojų. Azijos mados milžinė „Shein“ ir mažmenininkė „Temu“ turi atitinkamai 156 mln. ir 130 mln. naudotojų.
ES yra didžiausia „AliExpress“ rinka, teigė vienas aukšto rango Europos pareigūnas.
Pasaulyje populiariausios skaitmeninės platformos, įskaitant socialinių tinklų platformas ir internetinius mažmenininkus, pagal SPA nuostatas privalo įvertinti, kokius pavojus jos kelia, ir imtis priemonių joms pašalinti.
Neteisėtos prekės vėl atsirasdavo prekyboje
ES teigimu, „AliExpress“ „pervertino savo sistemos veiksmingumą neteisėtų prekių aptikimo ir pašalinimo srityje“.
Be to, milijonai prekių vėl pasirodydavo prekyboje, teigė ES pareigūnas. Daugelis neteisėtų prekių platformos naudotojams būdavo rekomenduojamos iki pat jų pašalinimo.
Neteisėtas prekes parduodantys asmenys galėjo toliau aktyviai veikti „AliExpress“ platformoje.
Be to, pasak ES, platforma „neadekvačiai“ stabdė suklastotų prekių pardavimą, nes jos privaloma „prekių ženklo autorizacijos“ sistema „pasirodė esanti neveiksminga ir neturinti pakankamai personalo“.
„Todėl prekybininkai šią sistemą lengvai apeidavo“, – pabrėžė ES.
SPA yra vienas iš pagrindinių ginklų ES pastaraisiais metais išplėstame arsenale, kuriuo Briuselis siekia pažaboti, pasak jo, technologijų milžinių piktnaudžiavimą, o joms skiriamos baudos gali siekti iki šešių procentų bendros jų apyvartos visame pasaulyje.
ES pareigūnas teigė, kad „Alibaba“ (platformos „AliExpress“ patronuojančios bendrovės) pasaulinė apyvarta praėjusiais metais siekė 122 mlrd. eurų, tačiau bauda buvo gerokai mažesnė nei šeši procentai šios sumos.
„AliExpress“ dabar turi sumokėti baudą ir iki spalio 20 d. pateikti ES planą, kuriame būtų nurodyta, kokių veiksmų ji imsis pažeidimams ištaisyti.
Jei ji nesilaikys reikalavimų, platformai „AliExpress“ gresia periodinės baudos.
H. Virkkunen žurnalistams sakė, kad „AliExpress“ „labai aktyviai bendradarbiauja“ su Europos Komisija, kuri prižiūri ES skaitmeninę erdvę.
Pastaraisiais metais ES vis įnirtingiau kovoja su, jos teigimu, nesąžininga Kinijos mažmenininkų konkurencija, įskaitant šį mėnesį įvestą trijų eurų mokestį į 27 valstybių narių bloką įvežamoms pigioms siuntoms.
Tačiau H. Virkkunen pabrėžė, kad ES nesirenka, kurias platformas tirti, pagal jų kilmės šalį.
„Tiriame keletą internetinių platformų. Didžioji jų dalis yra iš JAV, daugelis – iš Kinijos, taip pat iš Europos“, – sakė ji.
SPA įsigaliojo 2022-aisiais.