Moksliniai tyrimai rodo, kad sausų akių problema yra gerokai dažnesnė, nei gali pasirodyti. Pavyzdžiui, 2025 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik 54 proc. biurų darbuotojų, kasdien dirbančių prie ekranų, patiria sausų akių sindromą. Tyrėjai nustatė, kad didžiausi rizikos veiksniai yra ilgas darbas prie kompiuterio, sumažėjęs mirksėjimo dažnis ir oro kondicionavimo sistemos.
Šiandien kuriant biurus, įskaitant ir valstybės įstaigų darbo erdves, didelis dėmesys skiriamas ne tik funkcionalumui ar energiniam efektyvumui, bet ir darbuotojų sveikatai bei komfortui.
Akims kenkia ne tik ekranai
Susiję straipsniai
Nors dažnai manoma, kad pagrindinis akių priešas – ilgos valandos prie kompiuterio, specialistai pabrėžia, jog svarbi ir visa darbo aplinka.
„Darbo aplinka turi reikšmingą poveikį akių sveikatai, ypač kai didžiąją dienos dalį praleidžiama prie ekranų. Ilgalaikis žiūrėjimas į monitorių mažina mirksėjimo dažnį, todėl akys greičiau išsausėja ir pavargsta. Vasarą papildomai veikia kondicionieriai, kurie sausina patalpų orą, o žiemą – šildymas ir natūralios šviesos stoka. Taip pat įtaką daro ir netinkamas apšvietimas ar atspindžiai ekrane“, – pasakoja „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos specialistė Monika Korbutienė.
Prieš keletą metų publikuotame tyrime nustatyta, kad darbuotojai, daugiau nei šešias valandas per dieną praleidžiantys prie ekranų ir dirbantys patalpose su centriniu oro kondicionavimu, reikšmingai dažniau susiduria su sausų akių liga.
Turto banko Projektų ir priežiūros departamento direktorė Gerda Krasauskė sako, kad atnaujinant valstybės įstaigų darbo erdves yra galvojama ne tik apie pastato inžinerinius sprendimus ar kabinetų skaičių.
„Kuriame aplinką, kurioje darbuotojai gali ne tik produktyviai dirbti, bet ir trumpam atsitraukti nuo ekranų, pakeisti darbo vietą, pailsinti akis ir mintis. Šiandien biuras yra ne tik darbo vieta – tai erdvė, kuri turi padėti išlaikyti gera darbuotojų savijautą ir aukštą darbo kokybę“, – sako G. Krasauskė.
Ji pažymi, kad atnaujinamose patalpose diegiami šiuolaikiški LED apšvietimo sprendimai, užtikrinantys tolygų, kokybišką apšvietimą ir leidžiantys sukurti komfortiškesnes darbo sąlygas. Taip pat įrengiamos modernios vėdinimo ir kondicionavimo sistemas, kurias galima reguliuoti skirtingose pastato zonose pagal poreikį. Ne darbo metu, sistemos pagal nustatytą grafiką mažina veikimo intensyvumą, todėl ne tik palaikomas komfortiškas mikroklimatas, bet ir taupoma energija.
Pavargsta ne tik akys, bet ir smegenys
Sausėjančios akys dažnai laikomos tik diskomfortu, tačiau jų poveikis darbo rezultatams gali būti gerokai didesnis.
„Pavargusios akys dažnai sukelia sausumo jausmą, perštėjimą, galvos skausmą ir susikaupimo sumažėjimą. Tai tiesiogiai veikia darbo efektyvumą, nes žmogui tampa sunkiau išlaikyti dėmesį ir skaityti ar analizuoti informaciją. Ilgainiui gali didėti klaidų skaičius ir lėtėti darbo tempas. Net trumpalaikis akių nuovargis mažina bendrą darbingumą“, – sako visuomenės sveikatos specialistė M. Korbutienė.
Pastebima, kad sausų akių simptomai dažnai pasireiškia ne tik deginimo ar smėlio pojūčiu akyse. Juos lydi neryškus matymas, akių nuovargis, galvos skausmai ir sunkumai susikaupti.
Kaip apsaugoti akis?
Nors visiškai išvengti darbo prie ekranų daugeliui nepavyks, specialistai sako, kad keli paprasti įpročiai gali gerokai sumažinti akių nuovargį.
Svarbu reguliariai daryti pertraukas dirbant su ekranais, laikantis 20–20–20 taisyklės – kas 20 minučių 20 sekundžių pažiūrėti į tolį. Taip pat rekomenduojama užtikrinti tinkamą apšvietimą darbo vietoje ir vengti tiesioginio oro srauto iš kondicionierių. Naudinga sąmoningai dažniau mirksėti ir, jei reikia, naudoti drėkinančius akių lašus. Ne mažiau svarbi ir bendra organizmo hidratacija bei pakankamas miegas.