„Abi jos yra atidžiai stebimos, palaikomas dialogas su jas plėtojančiais partneriais ir reguliariai gaunama informacija apie jų vystymąsi bei būsimus veiklos modelius. Sprendimai dėl galimo prisijungimo prie šių iniciatyvų šiuo metu nėra priimti“, – portalui sakė T. Valys.
Finansų ministerijos vadovo teigimu, nors Lietuva stebi abi iniciatyvas ir vertina jų potencialią naudą, didesnį dėmesį skiria britų pradėtam MDM projektui, nes ji, anot ministro, apima ne tik finansavimo, bet ir bendradarbiavimo gynybos įsigijimų srityje aspektus.
Pasak jo, atsižvelgiama į formatų kuriamą pridėtinę vertę, sąveiką su nacionaliniais, ES ir kitais tarptautiniais gynybos finansavimo instrumentais. Be to, pasak jo, yra atsižvelgiama į valdymo modelį, finansines sąlygas, pagrindinių partnerių įsitraukimą bei potencialią naudą Lietuvos gynybai.
V. Čmilytė-Nielsen didžiausią nerimą kelia vieno ministro rokiruotė: jį vadina „kosmonautu“
Jis teigė, kad panašios iniciatyvos gali tapti papildomu gynybos finansavimo šaltiniu.
Kaip skelbia „Verslo žinios“, liepos pradžioje Ankaroje vykusio NATO viršūnių susitikimo paraštėse buvo paskelbta apie dvi tarptautines iniciatyvas dėl gynybos ir jos pramonės finansavimo.
Susiję straipsniai
Kanada pranešė apie DSRB numatomą steigimą. Latvija, Albanija, Belgija, Graikija, Liuksemburgas, Rumunija, Turkija ir Ukraina jau paskelbė, kad jungiasi prie DSRB iniciatyvos.
Taip pat kitąmet, planuojama, pradės veikti kita tarptautinė karinių reikmių finansavimo struktūra – MDM, kurią inicijavo Jungtinė Karalystė kartu su Lenkija, Nyderlandais ir Suomija.
Portalo teigimu, nurodant tiek DSRB, tiek ir MDM tikslus pabrėžiama, kad naujų instrumentų užduotis bus „ne pakeisti esamus nacionalinius ar tarptautinius finansavimo mechanizmus, o juos papildyti“.