Pasak „Artea“ banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, Lietuvos būsto rinka nepaiso geopolitinio neapibrėžtumo, pakilusių palūkanų normų ar Persijos įlankos konflikto atgarsių.
„Nors paprastai vasarą būsto sandorių aktyvumas atslūgsta, šiemet birželis išliko intensyvus. Tiek butų, tiek individualių namų įsigijimų sandorių skaičius per metus pašoko beveik 12 proc. ir dešimtadaliu viršijo pastarojo dešimtmečio šio mėnesio sandorių vidurkį“, – Eltai teigė I. Genytė-Pikčienė.
Tuo metu NT projektų valdymo bendrovės „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra pabrėžė, kad pirmąjį pusmetį pardavimų tempas atitiko turėtus lūkesčius.
Susiję straipsniai
„Pirmąjį pusmetį rinkos aktyvumas atitinka pernai metų vidurkį, kai per mėnesį Vilniuje buvo parduodama po 490 naujų butų. Metų pradžioje panašios prognozės ir tikėjomės – pardavimų tempas atrodė pakankamai sveikas ir tai leido tikėtis šiemet apie 6 tūkst. parduotų butų“, – Eltai komentavo T. Žiaugra.
Savo ruožtu NT plėtros bendrovės „Citus“ analitikė Ugnė Žiogelė nurodė, kad pastaruoju metu būsto rinkoje daugėja stabilumo požymių.
„Galima prognozuoti, kad NT kainos artimiausiu metu stabilizuosis, o pati rinka demonstruoja vis daugiau brandos ženklų. Ryškiausias pastarojo meto pokytis — rinkos balansas natūraliai sugrįžo į pirkėjų pusę“, – Eltai sakė U. Žiogelė.
Pasak jos, pirkėjai įgijo kur kas daugiau laisvės rinktis, todėl jų sprendimo priėmimo procesas tapo apgalvotas bei nuoseklus.
„Stipriai išaugus pasiūlai, pirkėjai įgijo kur kas daugiau laisvės rinktis. Jie ramiai vertina alternatyvas, lygina projektų privalumus, „matuojasi“ lokacijas, todėl ir sprendimo priėmimo procesas tapo apgalvotas bei nuoseklus. Didelis pasirinkimas pirkėjams suteikia saugumo — jie žino, kad rinkoje tikrai atras savo poreikius atitinkantį būstą“, – pažymėjo U. Žiogelė.
Kaip nurodė T. Žiaugra, antrąjį metų ketvirtį sostinės NT rinkoje buvo užfiksuota itin didelė pasiūla.
„Kalbant apie plėtotojų veiksmus, verta atkreipti dėmesį, kad antrąjį metų ketvirtį rinkai pasiūlyta rekordiškai daug naujų būstų – 2 840 butų 23 naujuose projektuose ar projektų etapuose. Tai kilstelėjo rinkoje esančių laisvų butų kiekį iki rekordinių aukštumų – šiuo metu pirkėjai gali rinktis net iš 5 350 objektų“, – teigė T. Žiaugra.
Ekonomistės I. Genytės-Pikčienės teigimu, gausi naujo būsto pasiūla turėtų padėti užtikrinti švelnesnį rinkos nusileidimą bei amortizuoti spaudimą kainoms.
Rinkoje jaučiamas atoslūgis
Analitikė U. Žiogelė teigė, kad šiuo metu yra stebimas būsto rinkos tempo atslūgimas, kurį lemia vasaros sezoniškumas, ilgesnis pirkėjų apmąstymų laikas bei pauzė po kainų augimo etapo. Tačiau investuotojų segmentas, jos teigimu, pasižymi sava dinamika.
„Investuotojų segmente stebime kiek kitokią dinamiką — čia ir toliau jaučiamas nuoseklus susidomėjimas. Žmonės tiki NT sektoriumi ir ieško arba patrauklios kainos, arba išskirtinių objektų“, – teigė ji.
„Vilniuje apie 20 proc. klientų būsto ieško investicijai. Druskininkuose bei Nidoje investuotojai dažnai sudaro didžiąją dalį pirkėjų, tačiau tai stipriai lemia pati projektų specifika. Kaune ir Vilniuje investuotojų dalį taip pat aktyviai formuoja NT formatas – jei siūlomi loftai ar mažesnės kvadratūros būstai, jie visada sulaukia didesnio dėmesio“, – pažymėjo U. Žiogelė.
Taip pat I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad metų pradžioje investiciniai sandoriai, remiantis Lietuvos banko duomenimis, rodė didelį aktyvumą.
„Lietuvos bankas skelbė, kad šių metų pradžioje investicinių būsto sandorių skaičius reikšmingai išaugo ir pasivijo 2021 m. stebėtas rekordines aukštumas, kas trečias būsto sandoris Lietuvoje buvo sudaromas investiciniais tikslais, o Vilniuje ir Kaune šių sandorių dalis siekė net apie 40 proc. Tokie lūkesčiai padrąsino veikti ir svarstančius apie būstą investiciniams tikslams“, – sakė ekonomistė.
Kainų dinamika ir įperkamumo iššūkiai
Pasak I. Genytės-Pikčienės, nepaisant rekordus pasiekusių būsto pasiūlos rodiklių, kainų augimas neslopsta, vis labiau ribodamas įperkamumo galimybes.
„Registrų centro duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai Lietuvoje būstas buvo 11 proc. brangesnis nei prieš metus, o naujos statybos būsto kainos per metus pakilo net 18,5 proc. „Ober-Haus“ būsto kainų indeksas birželį fiksavo 12,5 proc. metinį augimą“, – sakė ji.
„Remiantis Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso duomenimis, būstas Lietuvoje per metus pabrango 16 proc. Tuo metu atlyginimai, mūsų prognozėmis, šiemet augs vidutiniškai 8,2 proc.“, – tęsė ekonomistė.
Savo ruožtu T. Žiaugra atkreipė dėmesį, jog kainų šuolis keičia pirkėjų entuziazmą ir elgseną, tuo metu investuotojai mažina lūkesčius uždirbti iš kainų prieaugio.
„Pirmą metų ketvirtį dar ypatingai aktyvūs buvo investuotojai, kurie priiminėjo sprendimą pirkti būstą vedini augsiančių kainų lūkesčio. Bet vien per pirmą šių metų pusmetį kainos ūgtelėjo 6,6 proc., o metinis augimas šiandien siekia beveik 10 proc., todėl entuziazmas uždirbti vien iš kainos prieaugio šiek tiek rimsta. Savo projektuose pastebime, kad investuotojų dalis pastebimai sumažėjo“, – sakė jis.
Remiantis T. Žiaugros vertinimu, kainų augimo tempas antroje metų pusėje bus ramesnis, o didesnių korekcijų rudenį tikėtis nereikėtų.
„Ar galime tikėtis didesnių kainų korekcijų rudenį? Greičiausiai ne. Pagrindinė priežastis yra ta, kad šiandien dienai net keturi iš penkių rinkoje esančių laisvų butų yra pirminėje statybų stadijoje“, – sakė „EIKA Development“ atstovas.
„Bet tai nereiškia, kad pirkėjai viešumoje nepamatys nuolaidų pasiūlymų ar dovanų. Tą jau ir dabar galime pastebėti, bet verta atkreipti dėmesį, kad tai vyksta projektuose, kurie startavo su aukštesne kaina ir šiuo metu yra ieškoma kainos riba, ties kuria pavyktų susitarti su pirkėjais“, – pridūrė jis.