Kovoje dėl pirkėjų šis prekybos tinklas išsitraukė dar vieną ginklą: lentynose – netikėtas vaizdas (2)

Prie saldainių „Toffee“ pakuotės šio prekybos tinklo lentynoje – trys kainos: vienoje nurodyta prekės kaina, galiojanti „Maximoje“, kitose dviejose – to paties produkto kaina „Rimi“ ir „Iki“ prekybos tinkluose. Lygiai tas pats – prie alyvuogių aliejaus, prie duonos traškučių, konservuotų burokėlių, „Lipton“ arbatos – tokių kainų palyginimų parduotuvėje ne vienas. Suprantama, visuose kainos „Maximoje“ – mažiausios.

Prekybos tinklas tikina, kad tai – įrodymas, jog jo įprastos kainos mažesnės nei kitur, o konkurentai atkerta – toks palyginimas sunkiai atitinka objektyvumo kriterijų, nes ignoruoja akcijas ir lojalumo pasiūlymus.

Viktorija Korkozienė, „Maximos“ Rinkodaros departamento direktorė, naujienų portalui Lrytas teigė, kad kovą prasidėjusi kampanija „Pigiau, todėl ir skaniau“ – nuoseklus ilgalaikės mažų kainų strategijos tęsinys.

„Ja siekiame pirkėjams aiškiai parodyti konkrečių kasdienio vartojimo prekių įprastų kainų skirtumus tarp prekybos tinklų ir tai, kad šias prekes „Maximos“ parduotuvėse jie gali įsigyti palankesnėmis įprastomis kainomis nei kituose prekybos tinkluose.

Taip siekiame pagrįsti savo mažų kainų pažadą ir sudaryti galimybę pirkėjams kasdienio vartojimo prekes įsigyti palankiomis įprastomis kainomis kasdien“, – komentavo V. Korkozienė.

Anot jos, rinkoje vis dar vyrauja praktika pirkėjus pritraukti gausiomis akcijomis, o pasitaiko atvejų, kai konkurentų akcinės kainos konkrečioms prekėms prilygsta ar net yra didesnės už „Maximos“ kasdien taikomas įprastas kainas. „Todėl siekiame pirkėjams kuo aiškiau parodyti realius konkrečių prekių įprastų kainų skirtumus tarp prekybos tinklų. Tai nėra trumpalaikė iniciatyva – šios krypties laikysimės ir toliau“, – žadėjo pašnekovė.

V. Korkozienė aiškino, kad konkurentų – visų Lietuvoje veikiančių didžiųjų prekybos tinklų – kainas lygina tik identiškų produktų, kad palyginimas būtų aiškus ir objektyvus.

„Šiuo metu konkurentų kainas nurodome prie atrinktų aktualių kasdienio vartojimo maisto prekių kiekvienoje kategorijoje – produktų, kurie yra svarbi pirkėjų kasdienio krepšelio dalis. Siekiame, kad pirkėjai matytų konkrečių prekių kainų skirtumus ir galėtų lengviau įvertinti savo pasirinkimą. Ateityje neatmetame galimybės tokio palyginimo apimtį plėsti“, – sakė prekybos tinklo atstovė.

Pirmuosius rezultatus „Maxima“ vertina pozityviai. Kaip teigė V. Korkozienė, sulaukiama teigiamo pirkėjų grįžtamojo ryšio – jie vertina aiškų įprastų kainų palyginimą, kuris padeda lengviau suprasti konkrečių prekių kainų skirtumus tarp prekybos tinklų.

Kartu matyti ir platesni ilgalaikės mažų kainų strategijos rezultatai: po daugiau kaip 9 tūkst. maisto prekių įprastų kainų sumažinimo pirkėjų srautas tinklo parduotuvėse išaugo, o apsipirkimo įpročiai pamažu keičiasi – pirkėjai vis dažniau renkasi kasdienius apsipirkimus ir mažiau planuoja juos pagal akcijų kalendorių.

Tuo metu prekybos tinklo „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė portalui Lrytas kaip tik akcentavo nuolaidas.

Ji kalbėjo, kad kainų lyginimas Lietuvos mažmeninėje prekyboje nėra naujovė. Lyginami pavieniai produktai, lyginami krepšeliai.

„Tačiau nei vienas šių metodų neparodo išsamaus vaizdo, jei ignoruojamas vienas svarbiausių kainos elementų – nuolaida. Kai palyginimuose praleidžiamos akcijos ar kainos su lojalumo kortele, pirkėjui pateikiamas neišsamus, o kartais ir klaidinantis vaizdas.

Lyginamoji reklama yra teisėta, tačiau Lietuvos ir ES teisė nustato aiškias sąlygas – ji turi būti objektyvi, tiksli ir neklaidinanti.

Ši komunikacijos praktika tęsiasi jau ne vienerius metus ir ją taiko ne vienas prekybos tinklas.

Tačiau kol vieni skelbiasi turį mažiausią reguliarią kainą, pirkėjas dažnai realiai laimi ten, kur pasiūloma geriausia kaina po nuolaidų“, – komentavo G. Kitovė, pridūrusi, kad jos atstovaujamas prekybos tinklas kiekvieną savaitę siūlo daugiau nei 3 tūkst. nuolaidų tiek su lojalumo kortele, tiek ir be, tad tokių kainų neįtraukimas į palyginimą sunkiai atitinka objektyvumo kriterijų.

Paklausta, ar, prekybos tinklo manymu, konkurentas tiksliai lygina kainas, G. Kitovė sakė: „Lygink nelyginęs. Kai ignoruojamos taikomos nuolaidos, reklamuojamos prieš kelias savaites galiojusios kainos, o produktai, kurių neturime asortimente, staiga įgauna lentynos kainą, tuomet galima pagrįstai kelti klausimą, ar tai objektyvus rinkoje esančių faktinių kainų atspindys?“

Paprašyta įvertinti, ar konkurento sprendimas lentynose lyginti kainas daro poveikį pirkėjams, prekybos tinklo „Iki“ atstovė teigė, jog dėl ne vienerius metus mažmeninėje prekyboje taikomo kainų lyginimo galime stebėti ilgalaikę tendenciją.

G. Kitovės teigimu, jos atstovaujamas prekybos tinklas jau kelerius metus auga greičiau nei rinka, pirkėjų skaičius parduotuvėse nuolat didėja, o 2025 m. jis buvo antras pagal rinkos dalies augimą maisto produktų mažmeninės prekybos tinklas Lietuvoje.

„Galų gale, lyginimų objektyvumą vertiname ne mes, o pirkėjai. Kai žmogus parduotuvėje ar leidinyje pamato, kad nuskenavus programėlę arba išsitraukus kortelę kaina bus, pavyzdžiui, 30 proc. mažesnė, jis pasirenka apsipirkti ten, kur realiai sumokės pigiau“, – kalbėjo G. Kitovė.

„Manome, kad bet kokie kainų palyginimai yra prasmingi tik tuomet, kai jie atliekami objektyviai – lyginami identiški produktai, tuo pačiu laikotarpiu ir vienodomis sąlygomis, įvertinant visas taikomas akcijas bei lojalumo pasiūlymus“, – naujienų portalui Lrytas sakė prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.

Anot jos, pirkėjai savo pasirinkimą priima vertindami ne vieno produkto kainą, o visą apsipirkimo krepšelį. Pašnekovė remiasi liepą „SeeNext“ kainų krepšelio tyrimu, pagal kurį „Rimi“ buvo antras pigiausias prekybos tinklas, o pieno produktų bei vaisių ir daržovių kategorijose užėmė pirmąją vietą.

„Todėl ir toliau didžiausią dėmesį skiriame ne pavienių produktų palyginimams, o konkurencingam bendram pasiūlymui visame pirkėjų krepšelyje“, – kalbėjo L. Lesauskaitė-Remeikė.

Kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas priminė, kad prekybos tinklas „Maxima“ pasirinko strategiją sumažinti įprastines kainas – „tas, nuo kurių visi daro nuolaidas“.

„Pastebime, kad vadinamosios naujos šio prekybos tinklo įprastos kainos kartais būna mažesnės negu kitų tinklų kainos per akcijas“, – įvertino P. Čepkauskas.

Dažniausiai matyti, kad prekybos tinklas kainas savo lentynose lyginasi su kainomis „Iki“ ir „Rimi“ tinkluose – kaip šie reaguos, dar matysime: kaip į tokias rinkodaros priemones reaguoja pirkėjai, aiškės prekybos tinklams skelbiant metinius rezultatus. Dar vienas signalas, kad „Maximos“ strategija kitiems buvo skausminga, būtų tai, jei konkurentai imtųsi atsakomųjų veiksmų.

Kol kas apie poveikį galima tik spėlioti, tačiau, anot „Pricer.lt“ atstovo, kai „Maxima“ palygino kainas su „Norfa“, pastarasis tinklas netruko sureaguoti pas save sumažindamas kainas.

„Norfa“ konkuruoja, o „Iki“ ir „Rimi“ kol kas laikosi strategijos pakelti kainą ir nuo jos daryti nuolaidą.

Faktas tas, kad kai kuriais atvejais „Maximos“ kaina tikrai yra mažesnė. Nors, pagal logiką, jeigu „Iki“ ir „Rimi“ laikosi tokios strategijos, kad bendras kainų lygis yra aukštesnis, bet akcijos labai stiprios, tai per akciją jų kainos praktiškai visada turėtų būti gerokai mažesnės už „Maximos“ įprastas kainas. Tačiau taip nėra“, – konstatavo P. Čepkauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad „Maximai“ perėjus prie nuolatinių mažesnių kainų strategijos, šiame tinkle gerokai sumažėjo akcijų, kurių metu siūloma 50 proc. nuolaida. Nepaisant to, „Pricer.lt“ prekių krepšelių tyrimuose šis prekybos tinklas būna pigiausias.

„Kitas dalykas, kurį pastebėjome, – poveikis infliacijai. Tiesiogiai to įrodyti negalime, tačiau susidaro įspūdis, kad „Maximos“ strategija bendrai paveikė maisto kainų lygį, nes maisto produktų kainos sumažėjo“, – pridūrė pašnekovas.