Pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) savo ruožtu padidėjo 16,8 proc. iki 12 mln. eurų.
Bendrovės atstovų teigimu, tokie veiklos rezultatai sudaro pagrindą ateities investicijoms į vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros plėtrą ir atsparumo didinimą.
„Pirmąjį šių metų pusmetį vertiname kaip finansiškai tvarų ir kuriantį tvirtą pagrindą dar didesnėms investicijoms ateityje.
Susiję straipsniai
Augo tiek geriamojo vandens tiekimo, tiek nuotekų tvarkymo paslaugų pardavimai, todėl didėjo ir pajamos. Nepaisant šaltos metų pradžios bei didesnių energetikos kainų, veiklos sąnaudas pavyko išlaikyti planuotame lygyje, o tai leido užtikrinti geresnius veiklos rezultatus ir dar labiau sustiprinti bendrovės finansinį tvarumą“, – pranešime cituojamas „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Saulius Savickas.
Bendrovė teigia, jog jos prioritetinės veiklos sritys nesikeičia – ir toliau nuosekliai investuoja į paslaugų kokybės gerinimą, veiklos tęstinumo užtikrinimą, procesų skaitmeninimą bei energijos vartojimo efektyvumą.
Pirmąjį šių metų pusmetį „Vilniaus vandenys“ skaičiuoja, jog iš viso patiekė 19,2 mln. kub. metrų geriamojo vandens ir išvalė 22,1 mln. kub. metrų nuotekų. Palyginimui – per 2025 m. pirmąjį pusmetį patiekta 18 mln. kub. metrų vandens ir išvalyta 21,8 mln. kub. metrų nuotekų.
Per pirmus 6 šių metų mėnesius „Vilniaus vandenys“ į infrastruktūros plėtrą ir paslaugų kokybės gerinimą investavo apie 12 mln. eurų.
„Miestas sparčiai auga, o mes esame žingsniu priekyje, kad užtikrintume aukštos kokybės paslaugas ir pasirūpintume aplinkosauginiais šio augimo iššūkiais. Sostinė ir jos aplinkiniai rajonai generuoja trečdalį visos Lietuvos nuotekų, todėl mūsų tikslas – užtikrinti, kad didžiausioje Baltijos šalių sostinėje jos būtų išvalytos pagal aukščiausius tarptautinius reikalavimus“, – teigia bendrovės vadovas S. Savickas.
Anot jo, šiuo metu vyksta istorinės ir ypač sudėtingos tinklų rekonstrukcijos Senamiesčio Trakų bei Maironio gatvėse, kurios vykdomos užtikrinant teikiamų paslaugų kokybę. Taip pat jau statomas naujas Viršuliškių vandens rezervuaras.
Bendrovė pradėjo ir slėginės nuotekų linijos nuo G. Baravyko iki J. Rutkausko gatvės statybos ir nuotekų siurblinės rekonstrukcijos darbus, pasirašyta rangos sutartis ir rugpjūčio mėnesį pradedamas Nemenčinės nuotekų valyklos modernizavimas – į pastarąjį projektą planuojama investuoti 15 mln. eurų, o statybos prasidės jau rugpjūtį.
Šiais metais „Vilniaus vandenys“ taip pat didelį dėmesį skiria strateginiams projektams: Didžiųjų Gulbinų vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimui, kvartalinių tinklų plėtros bei „baltų zonų“ (miesto vietos, kuriose nėra centralizuoto geriamojo vandens ir (ar) buitinių nuotekų surinkimo tinklų) projektams, taip pat – šilumos atgavimo iš susidarančių nuotekų plėtojimui, saulės elektrinių tinklo plėtrai bei dumblo tvarkymo ir monodeginimo projektams.
„Vilniaus vandenys“ taip pat toliau diegė išmaniuosius vandens skaitiklius – per pirmą 2026 m. pusmetį jų įdiegta 38,7 tūkst. Iš viso klientams jau sumontuota 263 tūkst. skaitiklių, o tai sudaro beveik 70 proc. visų šiuo metu eksploatuojamų vandens apskaitos įtaisų.
Teigiama, jog išmanieji skaitikliai užtikrina didesnį patogumą klientams, leidžia tiksliau fiksuoti apskaitos duomenis bei užtikrina efektyvesnį vandens vartojimą.
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose.
Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (85,1 proc.), Vilniaus (6,38 proc.), Švenčionių (5,99 proc.) ir Šalčininkų (2,53 proc.) rajonų savivaldybės.