Vilniaus valdžia apsisprendė – nebepriims skundų ir prašymų rusų kalba (1)

Savivaldybė, iškėlusi lietuvių kalbos mokymąsi kaip prioritetą, pradėjo sistemingai didinti užsieniečių mokymosi galimybes, taip padedant užsienio kilmės gyventojams siekti pilnaverčio gyvenimo sostinėje. Kartu nuosekliai mažinamas rusų kalbos vartojimas – tiek tautinių mažumų ugdymo įstaigose, tiek savivaldybės įstaigų klientų aptarnavimo srityje.

„Pavasarį Vilnius apsisprendė dėl valstybinės kalbos vartojimo stiprinimo ir nuosekliai įgyvendina užsibrėžtus tikslus.

Girdėdami vilniečių lūkestį ir aiškiai suprasdami integracijos prasmę, vos per kelis mėnesius padarėme nemažą pažangą. Didindami kalbos mokymosi pasiūlą jau pasiekėme daugiau nei tūkstantį užsieniečių, o ikimokyklinio ugdymo grupes rusų kalba sumažinome net 40 procentų“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Balandį startavusi iniciatyva „Aš kalbu“ sulaukė reikšmingo užsienio kilmės gyventojų susidomėjimo. Savivaldybei atveriant registracijas į nemokamus 75 akad. val. kalbos kursus ar nuotolinius 60 akad. val. mokymus, vietos užsipildo greičiau nei per porą valandų, į vieną vietą vidutiniškai pretenduoja po 3 asmenis.

Atsižvelgiant į tai, šiais metais skirtas papildomas 300 tūkst. Eur Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo finansavimas bus skirtas išimtinai lietuvių kalbos mokymui(si).

Nors planuojama, kad per šiuos metus nemokamuose akademiniuose kursuose ar nuotoliniuose mokymuose galės dalyvauti daugiau nei tūkstantis užsieniečių, paraleliai kuriamos ir neformalaus kalbos mokymosi iniciatyvos.

Jau rudenį sostinėje pradės veikti kalbos klubai (angl. „language cafe“), kurie reguliariai veiks skirtingose miesto vietose. Taip pat iki šių metų pabaigos planuojama, jos Vilniuje gyvenantys užsieniečiai galės savarankiškai mokytis lietuvių kalbos tam skirtoje mokymosi platformoje.

Užsieniečiams, norintiems ne tik praktikuotis kalbą, bet ir labiau pažinti miestą, atverta programa „BeFriend“. Šios programos tikslas – padėti lengviau integruotis į miesto gyvenimą užmezgant ryšius su sostinės gyventojais ir praktikuojant lietuvių kalbą kasdienėse situacijose. Vilniečiai, norintys tapti „vietiniais gidais“, jau gali registruotis ir padėti užsienio kilmės gyventojams lengviau įsilieti į bendruomenės gyvenimą.

Siekiant sudaryti palankias sąlygas vaikų integracijai nuo ankstyvo amžiaus ir užtikrinti lygias starto galimybes, nuo šių metų ne Europos Sąjungos šalių piliečių vaikams pradinis ugdymas organizuojamas tik valstybine kalba. Kartu stiprinamas ugdymas lietuvių kalba ir tautinių mažumų ugdymo įstaigose.

Sostinėje anksčiau nei nacionaliniu lygmeniu įgyvendintas sprendimas tautinių mažumų mokyklose padidinti lietuvių kalbos pamokų skaičių – mokiniams skiriama ne mažiau kaip šešios lietuvių kalbos pamokos per savaitę. Dešimtyje tautinių mažumų darželių taikomas dvikalbio ugdymo modelis: dalį dienos ugdymas vyksta gimtąja kalba, o likusią dalį – lietuvių kalba.

Be to, per pastaruosius trejus metus reikšmingai sumažintas ikimokyklinio ugdymo grupių rusų kalba skaičius – nuo 181 iki 112 grupių.

„Į valstybinės kalbos stiprinimą miesto teikiamose paslaugose žiūriu ne kaip į vienkartinę iniciatyvą, o kaip ilgalaikius pokyčius lemiančius sprendimus. Tai nuoseklus darbas, apimantis švietimo, gyventojų aptarnavimo ir integracijos sritis. Nuosekliai dirbame, kad Vilniuje valstybinės kalbos būtų daugiau ten, kur jos vilniečiai pagrįstai tikisi“, – komentuoja V. Benkunskas.

Vilniaus miesto savivaldybėje, kai kuriose jai pavaldžiose įstaigose bei įmonėse taip pat įgyvendinti pokyčiai, susiję su gyventojų aptarnavimu rusų kalba. Savivaldybės interneto svetainėje nebeliko galimybės pasirinkti rusų kalbą, toks pasirinkimas panaikintas ir administracijos klientų eilių valdymo sistemoje. Nuspręsta, kad nebus priimami prašymai ir skundai, pateikti rusų kalba.

Rusų ir kitomis ne Europos Sąjungos valstybių kalbomis gyventojai gali būti informuojami ar nukreipiami tik žodžiu, atsižvelgiant į konkrečių darbuotojų atitinkamos kalbos žinias.