Šių metų kovą PLI buvo pakilęs iki 51,15 punkto – aukščiausio lygio šiemet, tačiau nuo to laiko indeksas nuosekliai mažėjo ir per keturis mėnesius sumažėjo 3,5 punkto.
„Po keturis mėnesius trukusio lūkesčių mažėjimo liepos rezultatas leidžia atsargiai kalbėti apie stabilizaciją. Vis dėlto vieno mėnesio nepakanka tvirtinti, kad pramonė jau grįžo į augimo kelią. Lietuvos gamintojų padėtį ir toliau lems eksporto rinkų atsigavimas, investicijų aktyvumas Europoje ir mūsų konkurencingumas“, – pranešime teigia LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Skelbiama, kad liepą ryškiausias optimizmas fiksuotas kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje, kur PLI pakilo iki 63,35 punkto. Aukščiau neutralios ribos išliko ir metalo gaminių gamyba (56,65 punkto) bei kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba (52,15 punkto). Anot LKO, šiuose sektoriuose įmonės ir toliau tikisi palankesnės artimiausių mėnesių raidos.
„Naujienos blogos absoliučiai visiems“: ekonomistas nevynioja į vatą ir kalba apie liūdną statistiką
Tuo metu silpniausios nuotaikos išliko chemikalų ir chemijos produktų gamyboje, kur PLI siekė 29,13 punkto. Taip pat šiame sektoriuje liepą užfiksuotas didžiausias mėnesio kritimas – 6,6 punkto.
LPK duomenimis, žemiau neutralios ribos taip pat išliko guminių ir plastikinių gaminių (41,35 punkto), tekstilės gaminių (42,93 punkto), drabužių siuvimo (44,15 punkto) bei medienos gaminių (46,28 punkto) sektoriai. Tuo metu maisto produktų gamybos PLI sumažėjo iki 49,6 punkto.
Susiję straipsniai
„Jeigu vertintume tik bendrą PLI, susidarytų įspūdis, kad pramonės situacija beveik nepasikeitė. Tačiau pažvelgus giliau matyti visai kita istorija – vieni sektoriai demonstruoja gana stiprius lūkesčius, o kituose atsargumas išlieka labai didelis. Tai rodo, kad Lietuvos pramonės atsigavimas nebus vienodas“, – pranešime cituojama LPK ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.
LPK vertinimu, artimiausiais mėnesiais šalies pramonės perspektyvas labiausiai lems Europos ekonomikos raida, ypač Vokietijos pramonės atsigavimas, investicijų aktyvumas bei geopolitinis neapibrėžtumas.
Lietuvos PLI apskaičiuoja LPK, remdamasi Valstybės duomenų agentūros mėnesinio pramonės verslo tendencijų tyrimo duomenimis. Indeksas apibendrina pagrindinių Lietuvos apdirbamosios pramonės šakų įmonių vadovų vertinimus apie produkcijos gamybą, gamybos perspektyvas, paklausą, atsargas ir numatomą darbuotojų skaičių.