Posėdyje pažymėtas poreikis į vystymo ir tiekimo grandines kuo plačiau įtraukti Lietuvos įmones, siekiant ne tik daugiau saugumo, bet ir Lietuvoje kuriamos ekonominės vertės auginimo ir technologinių kompetencijų plėtros.
„Stiprinant Lietuvos saugumą, būtina ne tik patiems investuoti į gynybos pramonę, bet ir neapsunkinti jos plėtros pertekliniu biurokratiniu reguliavimu ir siekti, kad kuo daugiau produkcijos ir ekonominės vertės būtų sukuriama Lietuvoje.
Poreikiai auga ne tik mūsų šalyje, bet ir regione bei pasaulyje, todėl gynybos pramonė turi būti suvokiama kaip svarbi ne vien Lietuvos aprūpinimui, bet ir eksportui“, – pranešime cituojamas Vyriausybės vadovas Mindaugas Sinkevičius, pirmą kartą pirmininkavęs šios darbo grupės posėdžiui.
Susiję straipsniai
Posėdyje aptarta svarbiausių projektų eiga, reguliacinė aplinka skatinant investicijas į gynybos pramonę, ministerijų bendradarbiavimo klausimai.
Premjeras pabrėžė ministerijų ir kitų institucijų kuo glaudesnės partnerystės būtinybę, didinant projektų įgyvendinimo spartą nuo pradinės iniciatyvos iki jų finalizavimo ir galutinio produkto sukūrimo.
2026 metų krašto apsaugos finansavimas siekia 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Iš jų 1,7 mlrd. eurų numatyta ginkluotei ir karinei technikai, 524 mln. eurų – oro gynybai, apie 480 mln. eurų iš Valstybės gynybos fondo – nacionalinės divizijos pajėgumų vystymui, apie 50 mln. eurų – Vokietijos brigados infrastruktūrai, o apie 240 mln. eurų – karinės infrastruktūros plėtrai.