Vilniaus pietuose pamažu formuojasi naujas verslo ir aukštųjų technologijų traukos centras. Vienu ryškiausių šios transformacijos katalizatorių tapo „Teltonikos“ investicijos – aukštųjų technologijų bendrovė čia jau investavo kelis šimtus milijonų eurų ir numato tolesnę plėtrą.
Pokyčius turėtų paspartinti ir Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko (VCIIP) plėtra. Pirmasis jo etapas pritraukė apie 300 mln. eurų gyvybės mokslų ir kitų aukštos pridėtinės vertės sektorių investicijų.
Besiformuojantis verslo klasteris keičia ir pačios teritorijos poreikius. Kuriantis naujoms įmonėms ir darbo vietoms, atsiveria galimybių jų partneriams, tiekėjams, taip pat prekybos, maitinimo bei kitas kasdienes paslaugas teikiančioms bendrovėms.
Susiję straipsniai
„Capitalica Industries“ plėtojamą projektą finansuojančios „Magnus“ kredito unijos valdybos pirmininkas Mantas Janavičius sako, kad vertinant tokios apimties investicijas svarbus ne vien šiandieninis teritorijos vaizdas.
„Finansuotojui neužtenka tikėti, kad viena ar kita miesto dalis yra perspektyvi. Turime matyti, kas tą perspektyvą paverčia realia paklausa, ir įvertinti paties projekto ekonominę logiką. Šiuo atveju sutampa keli svarbūs veiksniai – reikšmingos investicijos Liepkalnyje, miesto planai, gerėjanti infrastruktūra ir jau dabar matomas susidomėjimas projektu. Visa tai leidžia vertinti ne vien tai, kas Liepkalnyje yra šiandien, bet ir kryptį, kuria ši miesto dalis juda“, – sako M. Janavičius.
Liepkalnio transformaciją palaiko ir miesto planai Liepkalnio pokyčius lemia ne vien privačios investicijos. Vilniaus miesto planuose numatyti ir svarbūs infrastruktūros projektai, tarp jų – Liepkalnio gatvės rekonstrukcija bei viadukas ties Kalnėnais.
Pietinę miesto dalį savivaldybė taip pat mato kaip vieną iš Vilniaus vystymo krypčių. Vilkpėdė, Kirtimai, Liepkalnis ir Pietinės greito eismo gatvės aplinka įvardijama kaip teritorija, kurioje buvusios pramoninės zonos palaipsniui gali tapti kompaktiško miesto tąsa.
Liepkalnis kartu atsiduria tarp jau susiformavusių ir planuojamų gyvenamųjų teritorijų. Greta Kalnėnų vakarinėje dalyje numatyti dideli „Launagių“ ir „Nojų“ kvartalai. Tokia kaimynystė ilgainiui turėtų stiprinti ne tik darbo vietų, bet ir prekybos, maitinimo bei kitų kasdienių paslaugų poreikį.
„Capitalica Industries“ čia stato „Liepkalnio verslo parką“ – etapais vystomą, iš viso 40 tūkst. kv. m ploto šiuolaikinių patalpų kompleksą, skirtą administravimo, sandėliavimo, paslaugų, inovatyvios gamybos ir kitoms veikloms.
Vieta pasirinkta vertinant ne tik dabartinę situaciją, bet ir ilgalaikes rajono perspektyvas. Šiandien jas patvirtina ne vien vystytojo vertinimas – susidomėjimą teritorija rodo ir čia investuojančios įmonės.
Per pirmuosius mėnesius – 55 proc. parduotų ir rezervuotų patalpų Šiemet pradėto statyti „Liepkalnio verslo parko“ pirmajame etape rinkai bus pasiūlyta beveik 16 tūkst. kv. m modernių A++ energinės klasės komercinių patalpų.
Jos projektuojamos taip, kad galėtų būti pritaikytos skirtingoms funkcijoms – nuo biurų ir prekybos iki sandėliavimo ar gamybos. Aukštos lubos, galimybė įrengti aukštus garažo vartus, erdvi automobilių stovėjimo aikštelė ir apželdinta aplinka leidžia erdves pritaikyti skirtingiems veiklos modeliams.
Projekto komercijos direktorė Ieva Naščišonienė pasakoja, kad teoriškai „Liepkalnio verslo parką“ galima priskirti pastarąjį dešimtmetį išpopuliarėjusiai „prekybinių sandėlių“ (angl. stock office) kategorijai. Vis dėlto kompleksas nuo pat pradžių kurtas galvojant apie ilgaamžiškumą, universalumą ir miestietišką aplinką.
„Tai patvirtina ir pirmieji „Liepkalnio verslo parko“ patalpų pirkėjai – investuotojai, kurie mato šios Vilniaus dalies transformacijos potencialą. Patalpas savo veiklai įsigyja su aviacija, didmenine prekyba ir kitais aukštos pridėtinės vertės segmentais susijusios įmonės, čia numatančios tiek sandėliavimo ir komercinę veiklą, tiek biurus. Šiuo metu taip pat kalbamės su pažangiais gamintojais, mažmeninės prekybos ir kasdienių paslaugų bendrovėmis“, – pasakoja I. Naščišonienė.
Pasak jos, susidomėjimas leidžia kryptingai formuoti ir būsimą verslo parko bendruomenę – siekiama, kad greta įsikuriančios įmonės papildytų viena kitą, o ne kurtų tiesioginę vidinę konkurenciją.
Per pirmuosius aktyvių pardavimų mėnesius parduota arba rezervuota 55 proc. pirmojo etapo patalpų. Šiuo metu dviejuose pastatuose statomos 32 patalpos, o iki 2028 m. pabaigos „Capitalica Industries“ ketina užbaigti visus tris etapus. Bendra jo vertė baigus statybas turėtų siekti apie 100 mln. eurų.
Nuo pavienių projektų – iki naujos miesto dalies Pasak I. Naščišonienės, šiandien Liepkalnio pokyčiai dar gali atrodyti kaip atskirų didelių investicijų visuma, tačiau panašią transformaciją Vilnius jau yra matęs kitose miesto dalyse.
„Dabartiniai pokyčiai Liepkalnyje vis dar gali atrodyti vykstantys pavieniuose taškuose, tačiau panašų procesą anksčiau matėme ties Ukmergės gatve ar Molėtų plentu – pirmieji atskiri objektai ilgainiui tapo vientisu miesto audiniu. Matydami šią perspektyvą, „Liepkalnio verslo parką“ nuo pirmųjų dienų projektavome kaip erdves, kurių funkcijos, architektūra ir aplinka trintų ribas tarp skirtingų paskirčių ir kurtų patogią, žalią bei miestietišką aplinką“, – sako projekto komercijos direktorė.
Ji atkreipia dėmesį ir į kitą šiame projekte ryškėjančią tendenciją – dalis įmonių patalpas renkasi ne nuomotis, o įsigyti. „Liepkalnio verslo parkas“ yra vienintelis tokią galimybę pietinėje Vilniaus dalyje siūlantis projektas.
„Verslas vertina galimybę turėti kokybiškas ir universalias patalpas šalia „Teltonikos“ komplekso, būsimo Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko antrojo etapo ir naujų gyvenamųjų kvartalų. Kita vertus, įmonės vis dažniau palygina ne tik patalpų kainą, bet ir mėnesio išlaidas – kiek kainuoja nuoma ir kokia būtų finansavimo įmoka įsigyjant nuosavą turtą. Mūsų projekte šie skaičiai gali būti panašūs. Be to, nuosavos patalpos suteikia daugiau laisvės jas pritaikyti ilgalaikiams poreikiams“, – komentuoja I. Naščišonienė.
Didesniems projektams – bendras finansavimo sprendimas „Liepkalnio verslo parko“ pirmojo etapo statybos finansuojamos sindikuotos paskolos principu – prie finansavimo prisideda septynios LKU grupės kredito unijos: Lietuvos centrinė kredito unija bei kredito unijos „Magnus“, „Taupa“, „Šeimos“, „Tauras“, „SAGA“ ir „Pilies“.
M. Janavičiaus teigimu, toks modelis leidžia sutelkti kelių kredito unijų pajėgumus ir dalyvauti didesnės apimties verslo projektuose. Kartu išlieka vienas svarbiausių tokio finansavimo principų – individualus projekto ir jo ekonominės logikos vertinimas.
„Verslui finansavimas nėra tikslas savaime – tai priemonė įgyvendinti plėtros planus. Todėl mūsų užduotis nėra vien patikrinti, ar projektas atitinka standartinius kriterijus. Turime suprasti, ką įmonė nori pasiekti, kaip investicija kurs vertę ir koks finansavimo modelis tam yra tinkamas. Kai projekto apimtis didesnė, sindikuotas finansavimas leidžia sutelkti kelių kredito unijų pajėgumus ir pasiūlyti jo mastą atitinkantį sprendimą“, – sako M. Janavičius.
Jo teigimu, įmonių investiciniai planai retai būna vienodi, todėl ir jų finansavimo galimybės neturėtų būti vertinamos pagal vieną iš anksto nustatytą scenarijų.
„Kartais įmonės plėtros planus atideda vien todėl, kad investicija atrodo per didelė, nestandartinė ar reikalaujanti kitokios finansavimo struktūros. Tačiau tokiais atvejais verta pradėti nuo pokalbio – įvertinti sumanymo logiką, galimybes ir tuomet ieškoti tinkamo finansavimo modelio. Būtent taip suprantame finansavimo partnerio vaidmenį“, – sako „Magnus“ valdybos pirmininkas.