„Norfos“ įmonių grupei priklausančios bendrovės „Rivona“ valdoma Alytaus pieninė neseniai buvo modernizuota. To reikėjo, kad įmonė galėtų visiškai patenkinti augančią joje gaminamų produktų paklausą.
Pernai Alytaus pieninė pagamino per 18,2 tūkst. tonų produkcijos, arba 8 proc. daugiau nei 2024-aisiais.
Alytaus pieninė į visas 159 „Norfos“ parduotuves tiekia per 70 įvairių pieno gaminių: pieną, kefyrą, rūgpienį, kefyro ir raugintų pasukų bei išrūgų gėrimus, raugintas pasukas, įvairių rūšių jogurtą, grietinę ir grietinėlę, sviestą, varškę, varškės ir fermentinius sūrius, lydytus sūrelius, ledus.
Susiję straipsniai
Pernai šiame Dzūkijoje esančiame „Rivonos“ padalinyje buvo pagaminta 249 tonos fermentinių sūrių ir per 7 mln. ledų porcijų.
Jos gaminių asortimente yra ir produktų be laktozės: pieno, varškės ir jogurto.
Dauguma – apie 95 proc. – Alytuje pagaminamų pieno produktų parduodama „Norfos“ tinklo parduotuvėse. Likusi dalis eksportuojama į užsienį ir tiekiama įmonėms, kurios savo produkcijai gaminti kaip žaliavas naudoja pieną, kefyrą, varškę, sviestą.
Taigi Alytaus pieninės produkcija mėgaujasi ne tik Lietuvos, bet ir JAV, Jungtinės Karalystės, Airijos, Estijos, Latvijos, Graikijos, Vokietijos ir Prancūzijos gyventojai.
Populiariausi gaminiai
Bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis apskaičiavo, kad Alytaus pieninės pagaminti produktai sudaro didžiąją dalį „Norfos“ pirkėjų nupirktų šios grupės gaminių.
„Norfos“ tinkle ypač didelė pieno ir jo produktų pasiūla. Parduotuvės prekiauja kone visų Lietuvoje veikiančių pieno perdirbimo įmonių gaminiais.
Pavyzdžiui, apie 20 proc. viso „Norfos“ parduotuvėse nuperkamo pieno pagaminama Alytaus pieninėje, kefyro – 60 proc., grietinės – 60 proc., varškės – 75 proc., varškės sūrių – per 90 proc.
„Jau daug metų Alytaus pieninė yra didžiausia varškės sūrių gamintoja Lietuvoje. Ir šiuo metu šis tradicinis produktas tebegaminamas rankomis, nes kol kas nėra sukurta automatinės įrangos, kuri galėtų palengvinti šį darbą“, – teigė D.Dundulis.
Anot „Norfos“ prekių grupės vadovo Gintauto Norvaišos, įvairaus riebumo varškės sūrių paklausa kasmet didėja. Pirkėjai vis daugiau nuperka kmynais pagardintų varškės sūrių, saldaus pieno sūrių be priedų bei pagardintų spanguolėmis arba razinomis.
Alytaus pieninėje po rekonstrukcijos vis daugiau pagaminama ir subrandinama fermentinių „Tilsit“ bei „Gouda“ sūrių.
Juos „Norfoje“ pirkėjai renkasi dažniausiai.
Šiuo metu baigiama diegti nauja moderni fermentinių sūrių pjaustymo linija, kuri sūrius galės ne tik supjaustyti gabaliukais ar sutarkuoti ir supakuoti, bet ir pjaustyti riekelėmis. Taip paruoštų ir supakuotų fermentinių sūrių paklausa „Norfos“ parduotuvėse auga ypač sparčiai.
G.Norvaišas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tarp „Norfos“ pirkėjų vis labiau populiarėja sveikatai palankesni gaminiai, pavyzdžiui, „Piemenėlio“ raugintos pasukos su slyvomis, greipfrutais arba kvapiaisiais mandarinais.
Žmonės noriai perka per karščius atgaivinančius „Piemenėlio“ išrūgų gėrimus, kurių gaminama vyšnių bei obuolių ir morkų skonio.
Didelė baltymais praturtinto įvairių rūšių jogurto, sūrių, varškės, pudingų paklausa. Gausiai perkami ir ledai veganams, kuriuos gaminant pienas yra pakeičiamas sojų, migdolų arba avižų gėrimais. Be to, migdolų bei avižų gėrimai ir iš jų pagaminti produktai tapo gerokai populiaresni nei gaminami iš sojų.
Ypatingi reikalavimai
Kefyro, varškės, sūrių gamybos procesas yra santykinai ilgas. Prireikia nemažai laiko, kol šie produktai pagaminami iš šviežio pieno, pienvežių atvežto iš ūkių.
Naudojant kompiuterizuotą įrangą ištiriama kiekvieno pienvežio į Alytaus pieninę atvežto pieno kokybė. Nustatomas jo riebumas, baltymų kiekis, rūgštingumas, švara, grynumas, t.y. įsitikinama, kad į pieną nebuvo įpilta vandens.
„Kiekvienoje maisto gamybos įmonėje svarbiausia yra užtikrinti nepriekaištingą gaminių kokybę.
To siekdami per pastaruosius septynerius metus Alytaus pieninę iš esmės modernizavome. Pavyzdžiui, dabar pienvežiu atvežtas pienas automatizuotomis uždaromis linijomis – be jokių galimybių turėti sąlytį su išore – patenka į saugojimo talpyklas.
Tuo pat metu paimami pieno mėginiai ir atliekami reikalingi tyrimai kokybei nustatyti.
Kokybės reikalavimus atitinkantis pienas uždaromis sistemomis pasiekia gamybos cechą. Dalis jo paruošiama vartoti ir išpilstoma į tarą, kita dalis skiriama įvairiems produktams – kefyrui, jogurtui, varškei, grietinei, grietinėlei, sviestui – gaminti.
Išskyrus varškės sūrius, visa kita, kas tik pagaminama, uždaromis sistemomis – be sąlyčio su aplinka – yra išpilstoma į tarą arba supakuojama.
Tokia kompiuterizuota uždara gamybos sistema nuo žaliavinio pieno priėmimo iki gaminių išsiuntimo į parduotuves sudaro galimybę nuolat žmonėms pasiūlyti aukščiausios kokybės gaminių“, – pabrėžė D.Dundulis.
Įtakos kokybei turi ir prieš kelerius metus įdiegta automatinė visų įrenginių plovimo sistema. Ji suveikia vos nuspaudus mygtuką kompiuteryje – paleidus programą – ir darbą atlieka nepriekaištingai. Be to, ji yra taupi, nes įrenginiams plauti sunaudojama kone perpus mažiau vandens, nei būdavo anksčiau.
„Pirmąkart pieninė buvo atnaujinta maždaug prieš 20 metų. Antrąkart modernizuoti ją pradėjome 2019-aisiais ir šis procesas iš esmės skyrėsi nuo pirmojo.
Apie 2006-uosius galėjome nupirkti tik tokią įrangą, kuri atitiko tuomečius reikalavimus.
Užtat pastaruoju metu renkamės tik ekonomiškiausius, moderniausius ir našiausius įrenginius – rytojaus technologijas – ir tai pasiteisino, nes prieš kelerius metus gamybos cechuose įdiegti įrenginiai puikiai atitinka šiandienos reikalavimus“, – teigė D.Dundulis.
Būtinieji produktai
Didėjančiai pieno ir jo produktų paklausai parduotuvėse „Norfa“, tikėtina, įtakos turi ne tik aukšta šių gaminių kokybė, bet ir patraukli kaina.
Tuo, kad jų kaina dažniausiai yra mažiausia iš visų penkių mažmeninės prekybos tinklų, galima įsitikinti stebint kas savaitę viešosios įstaigos Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) skelbiamus duomenis – būtiniausių maisto produktų mažiausių kainų vidurkį.
Kiekviename prekybos tinkle jis apskaičiuojamas panaudojant tris mažiausias to paties produkto kainas, užfiksuotas tiriamuose Lietuvos miestuose (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės) esančiose atitinkamo prekybos tinklo parduotuvėse.
Svarbu ir tai, kad apskaičiuojant būtiniausių maisto produktų mažiausių kainų vidurkį tos prekės, kurioms taikomos akcijos, negali būti panaudotos.
Pavyzdžiui, šių metų 30-ąją savaitę (liepos 20–26 d.) iš 19 ŽŪDC tiriamų būtiniausių maisto produktų „Norfos“ pirkėjai pigiausiai mokėjo net už 16: tamsią ir šviesią duoną, batoną, kvietinius miltus, virtas dešras ir dešreles, rapsų bei saulėgrąžų aliejų ir kitus.
Tyrimai patvirtina, kad kone kiekvieną savaitę „Norfoje“ už mažiausią ar beveik mažiausią kainą galima įsigyti pieno, kefyro, grietinės, sviesto, varškės, taip pat fermentinio sūrio.
Pavyzdžiui, liepos pabaigoje litras 3,5 proc. riebumo pieno „Norfoje“ kainavo 0,62 euro.
„Maximoje“, antroje pagal mažiausią kainą, jis buvo brangesnis kone 50 proc. – kainavo 0,93 euro. O didžiausias kainų vidurkis buvo „Iki“ ir „Rimi“ – daugiau kaip 75 proc. (1,09 euro už litrą pieno).
Kilogramas sviesto pigiausias buvo „Norfoje“ – kainavo 5,48 euro. Antroje pagal mažiausią kainą „Iki“ jis buvo apie 14 proc. brangesnis – 6,23 euro.
„Lidl“ sviesto kilogramo kaina siekė 7,89 euro ir buvo 44 proc. didesnė. „Maximoje“ jis buvo 66 proc. brangesnis (9,15 euro), „Rimi“ – 74 proc. brangesnis (9,56 euro).
„Iš ŽŪDC kas savaitę skelbiamų pigiausių 19 būtinųjų maisto produktų „Norfos“ parduotuvėse pirkėjai tokių gali įsigyti daugiausia – net 14–18.
Tai įrodo, kad „Norfa“ netaiko vienkartinių akcijų, o savo pirkėjams būtiniausių maisto produktų nuolat siūlo geriausiomis kainomis, – konstatavo D.Dundulis. – Svarbu, kad palanki pirkėjams kaina pasiekiama ne kokybės sąskaita, o įgyvendinant sudėtingus technologinius sprendimus.“
Pasak D.Dundulio, ne tik pieno, bet ir mėsos, konditerijos, kulinarijos bei kiti „Norfos“ grupei priklausančios „Rivonos“ padaliniuose gaminami maisto produktai pirkėjams nuolat siūlomi už geriausią kainą.
„Turime tokią galimybę, nes mums nereikia turėti ir išlaikyti pardavimo bei rinkodaros padalinių „Rivonos“ įmonėje.
Ir žaliavas perkame dideliais kiekiais už palankią kainą, o optimizavus ir automatizavus gamybos procesus bei logistiką reikia minimalių sąnaudų.
Technologijos, kurios jau įdiegtos arba dar diegiamos „Norfos“ grupės įmonėse, sumažina savikainą. Tai ir turi svarbiausią įtaką gaminių kainoms parduotuvių lentynose“, – teigė D.Dundulis.