Jam pikčiausia, kad pirkėjas neturi pasirinkimo – imti patiekalą dengtą plėvele ar ne.
„Kyla minčių, kad mokestis už plėvelę įvestas prisidengiant atsiradusiu pakuočių mokesčiu. Gal šakutei ir peiliui įves kiekvienam atskirą mokestį – pateisintų tuo, kad įrankius reikia plauti, o tam naudojamas vanduo. Gal atsiras tokių, kurie taupydami vandenį ims tik šakutę, bet apsieis be peilio“, – ironizavo vyras.
Patikrinome, ar tai, ką sako Nojus – tiesa. Iš tiesų: už porciją paraugtų agurkų – 1,29 euro, ir dar 5 centai už dubenėlį dengiančią plėvelę. Salotos su feta – 2,69 euro, o mažesnėmis raidėmis nurodyta, kad imamas ir 5 centų pakuotės mokestis. Ir taip – su visais šaltaisiais patiekalais.
„Naujienos blogos absoliučiai visiems“: ekonomistas nevynioja į vatą ir kalba apie liūdną statistiką
5 centai už maistinę plėvelę uždengti vienam dubenėliui daug ar mažai – spręsti kiekvienam.
Kaina neįskaičiavus pakuotės mokesčio – kur kas ryškesnė ir didesnė nei galutinė, jau su pakuotės mokesčiu.
Susiję straipsniai
Paprašyta pakomentuoti, kodėl valgantieji turi susimokėti už maistinę plėvelę, Miglė Strempickė, IKEA Komunikacijos vadovė Baltijos šalims, teigė:
„Maisto sauga ir higiena mums yra svarbiausias prioritetas. Ypač aukštus standartus taikome termiškai neapdorotiems gaminiams, pavyzdžiui, salotoms. Kadangi mūsų restoranas veikia savitarnos principu ir jame lankosi daug žmonių, dalį patiekalų papildomai dengiame maistine plėvele, kuri padeda išlaikyti jų šviežumą ir apsaugo nuo išorės poveikio.
Vadovaudamiesi tarptautiniais ir vietos politikos principais, tvarios veiklos įsipareigojimais ir tikslais, siekiame skaidriai informuoti pirkėjus apie operacijose naudojamą vienkartinį plastiką.“
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistai naujienų portalui Lrytas paaiškino, kad jeigu patiekalas parduodamas tik uždengtas plėvele ir vartotojas neturi galimybės jos atsisakyti, pagal savo paskirtį tai yra tiesioginės patiekalo paruošimo išlaidos, kurios apskritai turėtų būti įtrauktos į galutinę patiekalo kainą.
„Nors atskirai nurodyti kainos sudedamąsias dalis savaime nėra draudžiama, tačiau toks kainos pateikimas negali klaidinti vartotojo dėl galutinės mokėtinos sumos. Informacija apie galutinę prekės ar paslaugos kainą turi būti aiški, neklaidinanti ir apimanti visus susijusius mokesčius“, – pakomentavo tarnybos atstovai.
Primisime, ką numato nuo 2025 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalioję Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai. Pagal juos viešojo maitinimo įmonėms draudžiama nemokamai dalinti vienkartines plastikines maisto ir gėrimų pakuotes būtent tada, kai jose pardavimo metu pakuojamas maistas ar supilami gėrimai.
Kaip yra nurodžiusi Aplinkos ministerija, maisto produktus ar gėrimus vietoje vartojantiems savo klientams viešojo maitinimo įmonės turi pasiūlyti alternatyvas: vienkartines pakuotes be plastiko, daugkartinio naudojimo pakuotes arba stalo indus.
Išimtis taikoma, jei maistas ar gėrimai į prekybos vietą atkeliauja jau supakuoti individualiam vartojimui.
Siūlyti alternatyvas taip pat nėra privaloma, jei maistas ar gėrimai parduodami išsinešimui.
Pokyčiai įsigaliojo ir masiniuose renginiuose bei paplūdimiuose prekiaujantiems viešojo maitinimo paslaugų teikėjams – naudoti vienkartines plastikines maisto ir gėrimų pakuotes galima tik tuomet, kai už jas imamas užstatas. Šio dydį nustato patys maitinimo paslaugų teikėjai, tačiau svarbu, kad jis skatintų vartotojus grąžinti panaudotas pakuotes.