Jos teigimu, tarp svarbiausių dalykų, kam turėtų ruoštis Lietuvos gyventojai šį rudenį – šildymo ir maisto kainų augimas.
„Maisto ir žemės ūkio sektoriuose gaila, bet formuojasi tam tikra tobula audra“, – sakė E. Stonkutė.
Ji aiškino: jei iki šiol gyvename su praėjusio sezono derliumi, dabar ateina naujasis derlius, kuris bus pagamintas naudojant brangesnes trąšas ir degalus – šiuo atveju labai svarbus dyzelinas, taip pat – pabrangusias transportavimo paslaugas ir pakavimo medžiagas. E. Stonkutė atkreipė dėmesį: plastiko kaina dėl įvykių Hormūzo sąsiauryje pakilusi.
Artėjantis ruduo taps dar vienu išbandymu gyventojams: prognozė, kam teks labiausiai paploninti piniginę
„Superkant šio sezono žemės ūkio produkciją šitos sąnaudos jau bus įskaičiuojamos į produktų kainas – maisto kainas turėsime didesnes. Tačiau kokios jos bus tiksliai, lems rinka – paklausa ir pasiūla. Matome, kad be šitų sąnaudų elementų artėja ir kiti veiksniai, kurie taip pat didėjimo linkme veiks maisto kainas“, – sakė pašnekovė.
Pirmiausia – aštrėjantis klimato kaitos ir El Ninjo reiškinys, kuris vienuose regionuose lemia dideles sausras ir netgi gaisrus, kituose regionuose – didelius potvynius: vienu ir kitu atveju derlingumas tik mažėja.
Susiję straipsniai
E. Stonkutė pateikė Prancūzijos pavyzdį: viena didžiausių ES žemės ūkio produkcijos gamintojų jau vertina, kad gaisrai ir panašūs veiksniai, kurie šiandien vyksta šalyje, gali kainuoti netgi 1,5 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. Neatmetama, kad Prancūzija šiais metais gali patirti netgi recesiją.
„Manau, kad situacija kitose pietinėse ES šalyse nėra daug linksmesnė. Be to, žinome, kad aštrėja atakos tarp Rusijos ir Ukrainos, puolant uostus, per kuriuos gabenami grūdai.
Jeigu vis dėlto maisto prekių tiekimo grandinės bus sutrikdytos, kainos tikrai augs.
Be to, iki šios dienos nėra sprendimo dėl Hormūzo sąsiaurio. Dėl to energijos išteklių kainos – tiek dujų, tiek naftos – yra aukštesnės, negu buvo praėjusiais metais.
Infliaciją Lietuvoje jau matome – ji siekia 5 procentus. Labai tikėtina, kad metinė infliacija viršys 5–6 procentus“, – prognozavo ekonomistė.
Naftos kainos balansuoja ties maždaug 90 dolerių už barelį – neišspręstas Hormūzo konfliktas jas laiko padidėjusias.
Problema ir dujų tiekimas į ES, kuri turi apsirūpinti dujomis žiemos sezonui: šią vasarą suskystintųjų dujų kainos ES apie 70 proc. didesnės, negu buvo praėjusiais metais.
„Todėl tikėtis pigesnio šildymo sezono neįmanoma, tikėtis mažesnių maisto kainų greičiausiai jau irgi vilčių nelabai yra. Klausimas, kaip suvaldysime savo asmeninius biudžetus?“, – svarstė E. Stonkutė.
Pastaraisiais metais atlyginimų ir pensijų augimas Lietuvoje šiek tiek spartesnis negu vidutinis infliacijos augimas. Todėl ir perkamoji galia po truputėlį gerėja. Tai – geras rodiklis.
Atlyginimai, vertinant ES lygmeniu, auga vienu sparčiausių tempų – problema ta, kad jų augimo nepasiveja darbo našumas.
„Mūsų uždavinys – išspręsti darbo našumo problemas: investuoti į technologijas, inovacijas tam, kad ta pati darbo vieta dirbant tą patį laiką pagamintų didesnį kiekį produkcijos.
Kol kas Lietuvoje su tuo nelabai susitvarkome“, – kalbėjo ekonomistė.
Tarptautinio valiutos fondo prognozė Lietuvai – 2,9 proc. ekonomikos augimas. Pašnekovės vertinimu, tai – gana geras rezultatas.
„Galbūt antroje metų pusėje infliacija, šildymo kainos bei kitos augančios sąnaudos galėtų pakandžioti augimą. Bet šie metai, be abejonės, yra įspūdingi tiek lyginant su ES, tiek su mūsų regionu, pavyzdžiui, Latvija, Estija – mes augame tikrai sparčiai“, – komentavo laidos pašnekovė.
Tačiau, anot jos, reikia suprasti, kad geras šių metų rezultatas yra nulemtas ir dalies laikinų veiksnių, kurie išsibarstys ir kitais metais neliks.
Tai – išdalinti antrosios pensijų pakopos pinigai, solidi injekcija į ekonomiką nusprendus pirmąjį kartą Lietuvos istorijoje gynybai skirti virš 5 proc. BVP. Tai automatiškai lėmė įvairių statybų ir investicinių produktų pirkimą, vartojimą, kas, be abejonės, irgi prisideda prie ekonomikos augimo.
Be to, rugsėjį baigiasi RRF, ES ekonomikos gaivinimo priemonės, pinigų įsisavinimas.
„Kitais metais mes šitokių dovanų ekonomikos augimui neturėsime. Tada realiai pasimatys, koks mūsų darbo našumas, ką mes galime pagaminti ir kaip tarptautinėje aplinkoje gyvensime toliau.
O tarptautinėje aplinkoje, panašu, debesys tik kaupiasi, ypač – ES“, – vertino E. Stonkutė.
Ji vardijo, kokie veiksniai kiša koją. Pirma, JAV nenutraukia savo tarptautinės prekybos kryžiaus žygio. Jau planuojamos naujos priemonės Kinijai. Ekonomistė teigė nenustebsianti, jeigu kažkas bus sugalvota ir ES – realu, kad tam tikriems sektoriams gali būti vėlgi pritaikytos naujos muitų priemonės.
„Todėl čia, manyčiau, ramybės nusipirkti nepavyks. Situacija įtempta, – kalbėjo ekonomistė. – ES prekyboje su Kinija vis labiau skęsta, prekybos balansas – neigiamas: Kinija vis daugiau importuoja, mes vis mažiau eksportuojame.
Lygiai tas pats yra su kita viena didžiausių mūsų prekybos partnere – JAV: mes vis mažiau išvežame, bet importas iš JAV pastaruoju metu nelabai sumažėjęs.
Europa yra tas regionas, kurios ekonomikos augimas daugiausia ir buvo orientuotas į eksportą. Šiandien šį ekonominį variklį prarandame. Klausimas – kas bus kitas ekonominis ES variklis?“
E. Stonkutės nuomone, tai galėtų būti vidaus vartojimas. Tik čia labai svarbu vieninga ES rinka – prekyba be barjerų viduje. Ekonomistės teigimu, prekybos barjerus pačioje ES rinkoje galima prilyginti maždaug 40–60 proc. muitams tarp šalių. O tai – labai didelis ribojimas.
„Jeigu juos pašalintume, ES savo viduje dar turėtų, manyčiau, tam tikrų išteklių auginti savo ekonomiką. Be to, ES labai atsilieka inovacijų, investicijų į naująsias technologijas srityje.
Kad situacija pasikeistų, reikia drąsos, lyderystės ir sutarimo. ES yra 27 kunigaikščiai, kurie nori valdyti savo šalis. Kiekvienas saugo savo kunigaikštystę, bet nemato, kad visą bendrąją bendruomenę atakuoja didesni priešai“, – sakė E. Stonkutė.
Padėties nepalengvina ir, palyginti su Kinija ir JAV, brangūs energijos ištekliai ES. Laidos pašnekovė prisiminė neseniai kalbėjusi su Kinijos verslininku, kuris teigė, kad jo įmonėje elektros kaina per 10 metų nėra pasikeitusi ir visą tą laiką siekia 8 euro centus.
„Energijos kaina – konkurencinis pagrindas. O čia ES jau nekonkuruoja, neminint darbo kaštų ir reguliavimo, kuris ES yra labai įmantrus ir labai didelis. Verslas, turintis konkuruoti su tokiu sąnaudų paketu, paprasčiausiai nekonkurencingas.
ES turi daug klausimų, kuriuos reikia išspręsti. Bijau, kad vietoj to, kai mums atrodė, jog galbūt dangus giedrėja, debesys tik kaupiasi“, – sakė E. Stonkutė.