Paaiškėja, kad už patraukliai pateikto pasiūlymo slėpėsi automatiškai pratęsiama prenumerata, kurios sąlygos buvo parašytos smulkiu šriftu, o atsisakymo mygtukas paslėptas keliuose meniu sluoksniuose.
Tokios prenumeratos angliškai vadinamos scamscriptions – žodžių scam („apgavystė“) ir subscription („prenumerata“) junginiu. Šiuo terminu paprastai apibūdinama prenumerata, kai vartotojas nėra aiškiai informuojamas, kad mokėjimas kartosis, nesupranta tikrosios kainos arba susiduria su sąmoningai apsunkintu paslaugos atsisakymu.
Ne kiekviena automatiškai pratęsiama prenumerata yra apgaulė. Muzikos, filmų, programinės įrangos ar debesijos paslaugos teisėtai naudoja šį modelį, jeigu žmogus prieš mokėdamas aiškiai mato kainą, laikotarpį, pratęsimo sąlygas ir gali lengvai pasitraukti. Problema prasideda tada, kai vartotojo užmaršumas, skubėjimas ar neatidumas tampa ne šalutiniu, o pagrindiniu verslo pajamų šaltiniu.
Susiję straipsniai
Nemokamas bandymas, kuris nėra nemokamas
Dažniausias kabliukas – nemokamas arba simboliškai kainuojantis išbandymas. Reklama žada „individualų planą už 1 dolerį (0,86 euro)“, „nemokamą savaitę“ ar „vienkartinę ataskaitą“.
Mokėjimo kortelės duomenų paprašoma esą tapatybei patvirtinti arba bandomajam laikotarpiui pradėti. Tačiau puslapio apačioje ar atskiroje nuorodoje nurodyta, kad po kelių dienų ar savaičių bus nuskaičiuota gerokai didesnė suma.
Kartais vartotojas techniškai gauna visą informaciją, tačiau ji pateikiama taip, kad būtų kuo sunkiau ją pastebėti. Ryškus mygtukas kviečia „tęsti“, o galimybė atsisakyti prenumeratos parašyta pilkomis raidėmis baltame fone. Metinė sutartis reklamuojama nurodant vieno mėnesio kainą. Įspėjimas apie automatinį pratęsimą atsiduria po ilgu tekstu, kurio žmogus telefone beveik nemato.
Tai vadinama tamsiaisiais dizaino modeliais – sprendimais, kurie ne padeda laisvai pasirinkti, bet stumia į verslui naudingą veiksmą. 2023 metais Europos Komisijos ir nacionalinių vartotojų apsaugos institucijų patikroje bent vienas manipuliavimo būdas aptiktas 148 iš 399 tikrintų internetinių parduotuvių. 23 svetainės slėpė informaciją būtent tam, kad paskatintų žmogų užsisakyti prenumeratą. Europos Komisijos duomenimis, manipuliaciniai sprendimai buvo rasti ir 27 iš 102 patikrintų programėlių.
Antroji schemos dalis prasideda vartotojui panorus pasitraukti. Užsisakyti galima vienu paspaudimu, tačiau atsisakant reikalaujama rašyti laišką, skambinti darbo valandomis, bendrauti su pokalbių robotu ar kelis kartus patvirtinti savo sprendimą. Kartais žmogui pasiūloma nuolaida, „pauzė“ ar pigesnis planas, o tikrasis atsisakymo mygtukas lieka nepastebimas. Pasitaiko ir skundų, kad mokėjimai tęsiasi net atlikus visus nurodytus veiksmus.
Reguliuotojai žvelgia vis griežčiau
JAV Federalinė prekybos komisija (FTC) pastaraisiais metais ėmėsi virtinės didelių bylų. 2025 metais „Amazon“ sutiko sumokėti 2,5 mlrd. dolerių (apie 2,16 mlrd. eurų), kad užbaigtų ginčą dėl „Prime“ prenumeratų. Iš šios sumos 1,5 mlrd. dolerių (apie 1,29 mlrd. eurų) buvo numatyta vartotojams. FTC teigė, kad bendrovė žmones įtraukdavo į prenumeratą be aiškaus sutikimo ir apsunkindavo jos atsisakymą. „Amazon“ pažeidimų nepripažino. Susitarime numatyta aiškiau rodyti sąlygas ir sudaryti galimybę paprasčiau atsisakyti paslaugos.
2026-ųjų gegužę vaizdų platforma „Shutterstock“ sutiko sumokėti 35 mln. dolerių (30,2 mln. eurų) dėl, FTC teigimu, neatskleistų automatinio pratęsimo bei išankstinio sutarties nutraukimo sąlygų. Kai kurie vienkartiniam projektui reklamuoti paketai iš tiesų automatiškai atsinaujindavo, o anksčiau norint nutraukti dalį planų tekdavo kreiptis į klientų aptarnavimo tarnybą. FTC pabrėžė, kad pati prenumerata gali būti naudinga abiem pusėms – pažeidimu ji tampa ne dėl pasikartojančio mokėjimo, o dėl neaiškių sąlygų, informuoto sutikimo stokos ir sudėtingo atsisakymo.
Dar vienoje byloje FTC apkaltino konsultacijų platformą „JustAnswer“ viliojus klientus 1 ar 5 dolerių (0,86 arba 4,31 eurų) pasiūlymais, nors jiems esą būdavo iš karto įjungiama 28–125 dolerių (24–108 eurų) per mėnesį kainuojanti prenumerata. 2026 metų sausį pateiktas ieškinys dar turi būti išnagrinėtas teisme, todėl tai – reguliuotojo kaltinimai, o ne galutinis pažeidimo nustatymas.
Ypač didelio atgarsio sulaukė FTC veiksmai prieš Kyjive įsikūrusią „Genesis Tech“. Reguliuotojas teigia, kad su bendrove siejamas įmonių tinklas per mitybos, sporto, produktyvumo, dokumentų redagavimo ir kitas programėles naudojo klaidinančias prenumeratas. FTC skaičiavimu, 2023–2025 metais aptariami produktai gavo apie 250 mln. dolerių (216 mln. eurų) pajamų. Teismas laikinai apribojo dalies įmonių ir asmenų veiklą, byla nagrinėjama.
Lietuviška sėkmė ir jos šešėlis
Ši tema aktuali ir Lietuvai, nors minėtos bylos savaime nieko nepasako apie mūsų šalies įmones.
Nedidelė vidaus rinka Lietuvos technologijų kūrėjus nuo pirmųjų dienų verčia žvelgti į užsienį. Programėlės, virtualaus privataus tinklo paslaugos, sveikatingumo, kūrybos, rinkodaros ir produktyvumo įrankiai dažnai kuriami Vilniuje ar Kaune, bet parduodami JAV ir kitose didžiosiose rinkose.
„Startup Lithuania“ vertinimu, 2025 metais Lietuvos technologijų ekosistemos vertė pasiekė 16,4 mlrd. eurų, o nuo 2020-ųjų išaugo beveik šešis kartus. Lietuvos startuoliai tais metais pritraukė apie 220 mln. eurų rizikos kapitalo. Ekosistemos ataskaitoje pabrėžiama, kad vietos įmonės nuo pat pradžių rengiamos plėtrai tarptautinėse rinkose.
Daugeliui skaitmeninių bendrovių prenumerata yra natūralus ir visiškai teisėtas būdas finansuoti nuolatinį produkto atnaujinimą. Ji leidžia planuoti pajamas, samdyti darbuotojus ir konkuruoti pasaulyje nepakeliant vienkartinės kainos. Būtų nepagrįsta vien dėl tokio atsiskaitymo modelio Lietuvos startuolius sieti su scamscriptions.
Vis dėlto riba tarp sumanios rinkodaros ir manipuliavimo gali būti plona. Investuotojai vertina augančias pasikartojančias pajamas, o produktų komandos matuoja, kiek žmonių pradėjo bandymą, kiek tapo mokančiais klientais ir kiek jų pavyko išlaikyti. Šie rodikliai nėra blogis.
Pavojus atsiranda tada, kai „išlaikymas“ reiškia ne geresnę paslaugą, o paslėptą atsisakymo mygtuką, kai „konversija“ pasiekiama nutylėjus tikrąją kainą, o pelningumas priklauso nuo klientų, kurie nė nesuprato tapę prenumeratoriais.
JAV rinka vilioja savo dydžiu, bet kartu reiškia ir didesnę teisinę riziką. Net jei produkto komanda dirba Lietuvoje, mokėjimai priimami per JAV bendrovę, o paslauga parduodama amerikiečiams, jos veikla gali patekti į FTC akiratį. Sudėtinga įmonių struktūra ar skirtingose valstybėse registruotos bendrovės nuo atsakomybės savaime neapsaugo.
Verslo interesai susiduria su vartotojo lūkesčiais
Apie tai, kaip į prenumeratos modelį žiūri Lietuvos technologijų verslas, kalbėjome su „Kilo“ grupės verslo vystymo platformos „Kiloverse“ komunikacijos vadove Giedre Buivydaite.
„Prenumerata yra vienas plačiausiai naudojamų skaitmeninių produktų ir paslaugų pardavimo modelių – jį naudoja tokios bendrovės kaip „Netflix“, „Spotify“, „Apple“, „Microsoft“ ir daugelis kitų. Vartotojų apsaugos standartai tiek Europoje, tiek JAV nuosekliai stiprėja“, – sako G. Buivydaitė.
Pasak jos, „Kiloverse“ teikia teisinį ir prenumeratos modelio vertinimą grupės įmonių produktams, o pirkimo procesai pritaikomi konkrečioms rinkoms. Svarbiausia, jos teigimu, kad vartotojas visą reikalingą informaciją matytų dar prieš pirkdamas.
Kitas klausimas – kas nutinka tada, kai žmogus nusprendžia prenumeratos nebetęsti.
„Klientų išlaikymas svarbus bet kuriame versle, o prenumeratos modelyje – ypač. Jei žmogus nebenori naudotis paslauga, prenumeratos atsisakymas turi būti aiškus ir paprastas. Ilgalaikis išlaikymas turi remtis produkto kuriama verte, o ne kliūtimis išeiti“, – tikino G. Buivydaitė.
Su panašiu principu sako besivadovaujanti ir „NordVPN“.
Įmonės Komercinės strategijos vadovo Mindaugo Čekausko teigimu, „Svarbiausia informacija – plano kaina, prenumeratos trukmė ir automatinio pratęsimo sąlygos – klientui pateikiama aiškiai dar prieš įsigyjant paslaugą.“
Anot pašnekovo, įmonės prenumeratos atsisakymas atliekamas keliais paspaudimais paskyroje. Tokį procesą bendrovė pateikia kaip vieną iš vartotojo galimybių savarankiškai valdyti prenumeratą.
Kalbėdamas apie būsimus mokėjimus jis tikina, kad „visus pasiūlymus visada lydi aiškiai nurodyta pratęsimo kaina ir sąlygos, matomos prieš pat pirkimą“. Ilgalaikių planų klientai, pasak jo, apie būsimą prenumeratos pratęsimą papildomai informuojami el. paštu likus ne mažiau kaip 30 dienų iki kito mokėjimo.
Tačiau vien verslo pažadų apie skaidrumą neužtenka vertinant kiekvieno vartotojo patirtį. Lieka klausimas, kiek aiškiai žmogus iš tiesų pastebi šią informaciją, ar supranta būsimas išlaidas ir kiek pastangų reikia norint pasakyti „ne“.
Į klausimą, ar naujausios JAV bylos dėl klaidinančių prenumeratų gali paveikti „Kilo“ veiklą Amerikoje, konkretaus atsakymo bendrovė nepateikė. G. Buivydaitė teigė, kad šie atvejai „nesusiję su mūsų veikla ar verslu“, o skirtingose rinkose taikomi reikalavimai gali skirtis, todėl grupės įmonės savo produktus ir pirkimo procesus pritaiko konkrečioms rinkoms.
Tuo metu „NordVPN“ M. Čekauskas nurodė, kad jų veiklos tai nepaveiks. „Jokios JAV bylos NordVPN prenumeratų modeliui įtakos neturės. Taikome praktikas, atitinkančias tiek JAV, tiek EU įstatymus bei normas.“