Tęsdama ilgalaikę mažų kainų kryptį, „Maxima“ pirkėjams rodo, kaip identiškų kasdienio vartojimo prekių įprastos kainos skiriasi didžiuosiuose prekybos tinkluose. Pasak vartotojų elgsenos ekspertės, tokie palyginimai padeda geriau įvertinti, ar vartotojui gera atrodanti kaina iš tiesų yra mažesnė nei kitur.
Šių metų kovą „Maxima“ pradėjo įgyvendinti ilgalaikę mažų kainų strategiją ir sumažino daugiau kaip 9 tūkst. kasdienio vartojimo maisto prekių įprastas kainas. Tęsiant šią kryptį, tinklo parduotuvėse startavo kampanija „Pigiau, todėl ir skaniau“.
Jos metu pirkėjams buvo pradėti rodyti konkrečių prekių įprastų kainų palyginimai su kitais didžiaisiais prekybos tinklais. Pastaroji kampanija tęsiama ir „Maximai“ įgyvendinus antrąjį nuoseklų kainų mažinimo veiksmą, kada liepos pabaigoje buvo sumažinta virš 500 atrinktų šviežio maisto produktų įprasta kaina.
Susiję straipsniai
„Mažos įprastos kainos yra ilgalaikė mūsų pasirinkta kryptis, o palyginimai – vienas iš būdų ją parodyti konkrečiai. Sumažinę kainas sulaukėme ir pačių pirkėjų poreikio aiškiau matyti, kaip jos atrodo kitų prekybos tinklų kontekste. Nuolat sekti kelių tinklų kainas pirkėjams būtų sudėtinga, todėl norime suteikti aiškų atskaitos tašką ir leisti jiems patiems įvertinti realų tos pačios prekės kainos skirtumą, kad jie būtų ramūs, jog apsipirko išties pigiau, sutaupydami“, – sako „Maximos“ Rinkodaros departamento vadovė Viktorija Korkoziene.
Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Strateginės rinkodaros programos Vadovų magistrantūros studijose vadovės dr. Linetos Ramonienės, aiškus identiškų produktų įprastų kainų palyginimas sumažina vartotojui tenkančią sprendimo naštą, nes tokiai informacijai surinkti prireikia nemažai laiko ir pastangų.
Kas yra gera kaina, vertinama iš atminties
Aiškindama, kas apskritai šiandien vartotojo yra suvokiama kaip gera kaina, L. Ramonienė teigia, kad dar būnant parduotuvėje žmonės retai imasi savarankiškos išsamios kainų analizės. Sprendimai priimami greitai, todėl vertindamas kainą pirkėjas dažniausiai remiasi savo vidiniu atskaitos tašku – įsivaizdavimu, kiek konkretus produktas turėtų kainuoti.
„Jei žmogus prisimena, kad jo mėgstama kava paprastai kainuoja apie 5 eurus, 3,99 euro jam atrodys patraukli kaina. Tačiau jis nebūtinai patikrins savarankiškai esamuoju laiku, ar kitame tinkle tas pats produktas nekainuoja 3,49 euro. Taigi dažnai vertiname ne tai, ar radome pačią mažiausią kainą rinkoje, o tai, ar ji atitinka mūsų susiformavusį lūkestį“, – aiškina L. Ramonienė.
Tokį lūkestį formuoja ankstesni pirkiniai, matytos reklamos ir akcijos, prekės ženklas, pakuotės dydis bei panašių produktų kainos. Be to, dažniausiai atmintyje išlieka ne tiksli produkto kaina, o apytikslis jos intervalas. Geriau įsimenamos dažnai perkamų ir kasdien aktualių prekių kainos, tačiau ir jas gali būti sunku tiksliai palyginti dėl skirtingų pasiūlymų ar pakuočių dydžių.
„Apsipirkdamas žmogus vienu metu sprendžia dėl daugybės prekių, galvoja apie bendrą biudžetą ir kartu nenori parduotuvėje praleisti pernelyg daug laiko. Todėl atsiranda paprastos sprendimo taisyklės: renkuosi tai, ką perku visada, imu prekę su akcija arba perku, jei kaina atrodo pažįstama“, – sako L. Ramonienė.
Kainų palyginimai lengvina pasirinkimą
Pasak L. Ramonienės, prekybos tinklo inicijuojamas konkrečių produktų įprastų kainų palyginimas vertingas pirkėjui tada, kai lyginamos iš tiesų identiškos prekės – sutampa jų prekių ženklas, sudėtis, svoris ar tūris ir pakuotė.
„Net jei vienos prekės kainos skirtumas atrodo nedidelis, reguliariai perkamų produktų krepšelyje ilgainiui jis gali tapti reikšmingas. Turėdamas aiškų ir skaidrų identiškų prekių palyginimą, žmogus gali mažiau spėlioti ir sąmoningiau apsispręsti, kas jam svarbiausia – mažiausia kaina, apsipirkimo patogumas, laikas, lojalumo nauda ar asortimentas. Svarbu, kad būtų lyginamos tos pačios prekės, tokios pačios pakuotės ir aiškiai nurodyta, ar kalbama apie įprastas, ar akcines kainas“, – pažymi ekspertė.
Šie principai, pasak V. Korkozienės, kampanijos „Pigiau, todėl ir skaniau“ metu itin svarbūs – „Maxima“ lygina tik identiškų prekių įprastas kainas didžiuosiuose prekybos tinkluose, atidžiai stebint sutampantį prekių ženklą, jo kiekį, svorį, pakuotę.
Vienas tokių pavyzdžių, kuris buvo fiksuotas rugpjūčio 24 dieną, yra kilogramas atšaldytos kiaulienos sprandinės be kaulo, kuris „Maximoje“ įprastai kainuoja 3,49 Eur, kai tuo metu ta pati prekė kai kuriuose kituose didžiuosiuose tinkluose – 4,45 Eur. Arba malta kava „Paulig Classic“ (500 g), kurios įprasta kaina kai kuriuose kituose prekybos tinkluose yra 8,99 Eur arba 9,99 Eur, o „Maximoje“ – 6,59 Eur.
„Kainas lyginame prie atrinktų aktualių maisto prekių skirtingose kategorijose, kurios sudaro svarbią kasdienio pirkinių krepšelio dalį. Kainų pokyčiai stebimi nuolat, o pagal juos atnaujinama ir pirkėjams pateikiama informacija vyksta itin operatyviai. Pirkėjai vertina galimybę šiuos skirtumus aiškiai matyti ir lengviau įvertinti, kur konkrečią prekę gali įsigyti pigiau. Sulaukiame ne tik teigiamo „Maximos“ pirkėjų grįžtamojo ryšio, bet ir jų nuostabos, kad identiškų prekių įprastos kainos skirtinguose prekybos tinkluose gali skirtis taip reikšmingai. Akivaizdūs įprastų kainų skirtumai patvirtina, kad žemesnės kainos „Maximoje“ pirkėjų laukia kasdien – ne kartą per mėnesį, o kiekvieno apsipirkimo metu“, – pabrėžia „Maximos“ Rinkodaros departamento direktorė.