Apyvartą augina ne infliacija – prekybos tinkluose prekių parduodama vis daugiau

Kokia situacija Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje metams persiritus į antrąją pusę? Ar Europoje vyraujančios maistu prekiaujančių mažmeninių tinklų tendencijos stebimos ir mūsų šalyje?

Atsakydamas į šiuos klausimus 159 parduotuves Lietuvoje turinčios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis pasidalino įžvalgomis.

Pasak jo, 2025-aisiais bendrovės „Norfos mažmena“ apyvarta padidėjo daugiausia iš visų penkių didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų. Ji paaugo maždaug dešimtadaliu ir pasiekė 954 mln. eurų.

Prognozuojama, kad „Norfos“ tinklą valdančios bendrovės apyvarta augs ir iki šių metų pabaigos, o didžiausią įtaką tam turės didėjančios žmonių pajamos.

„Pastaruosius kelerius metus stebėjome maisto produktų infliaciją. Jų kaina augo sparčiau nei parduodamas jų kiekis vertinant pagal svorį – kilogramais. Tai atsispindėdavo ir įmonės finansiniuose rezultatuose. Apyvarta augo, bet parduodamų prekių kiekis didėjo lėtai“, – istoriniais prekybos duomenimis dalijosi D.Dundulis.

Pasak jo, šiemet situacija yra kitokia – apyvarta tapo proporcinga parduodamų prekių kiekiui, matuojamam kilogramais.

„Tai reiškia, jog apyvarta didėja ne dėl to, kad kyla prekių kainos, bet dėl to, kad jų, vertinant svorį, parduodama daugiau, todėl tai neturėjo poveikio infliacijai. Jos beveik nebuvo. Darydamas šią išvadą remiuosi tik „Norfos mažmenos“ duomenimis, nes negaliu tiksliai įvertinti kitų mūsų šalyje dirbančių mažmeninės prekybos tinklų situacijos. Bet tikėtina, kad ši tendencija būdinga ir jiems“, – sakė „Norfos“ tinklo savininkas.

D.Dundulio teigimu, apyvartos augimas, kuriam įtaką daro ne infliacija, bet pirkinių krepšiuose atsidūrusių prekių svoris, kelia tam tikrų iššūkių prekybos sistemos darbuotojams.

„Tuomet, kai apyvartą augina infliacija – kai produktai brangsta, parduotuvių darbuotojams tenkantis darbo krūvis nesikeičia, nes nedidėja parduodamų prekių kiekis. O parduotuvių gaunamos pajamos didėja. Palyginti su apyvarta, darbuotojų našumas auga lėčiau. Nors jie atlieka arba tiek pat darbų, arba net šiek tiek mažiau, parduotuvės vis tiek pasiekia didesnę apyvartą“, – situaciją analizavo kone prieš tris dešimtmečius įkurto prekybos tinklo savininkas D.Dundulis.

Tačiau šiuo metu artėjama prie tokios situacijos, kai didėjančioms parduotuvių pajamoms įtakos neišvengiamai turės gebėjimas parduoti daugiau prekių.

„Esant tokiai situacija parduotuvių darbuotojams tenka paplušėti labiau, nes apyvartą gali auginti tik didesnis parduodamų prekių kiekis. Prekes reikia paruošti pirkėjams – atgabenti į prekybos sales, išdėlioti lentynose.

Daugiau darbo tenka ir kasininkams bei savitarnos kasų darbuotojams, nes pirkėjų srautai didėja ir juos reikia tinkamai aptarnauti“, – paaiškino D.Dundulis.

Pasak D.Dundulio, gausiau parduodamos prekės apyvartą augina ne visur. Daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių jos augimas išsikvėpė. Prognozuojama, kad Vakarų Europoje maždaug iki 2030-ųjų pardavimo apimtis vidutiniškai didės po 0,2 proc. per metus.

„Tikėtina, kad Lietuvoje apyvartos augimą padidins galima infliacija. Taip pat regiu tendenciją, kad vis daugiau pirkėjų renkasi aukštesnės kokybės maisto produktus, kurie, suprantama, kainuoja brangiau. Tad ir šiuo atveju, parduodami tą patį ar panašų produktų kiekį, prekybininkai gaus daugiau pajamų. Vis dėlto vertindamas pagal parduodamų prekių kiekį ir jų svorį tikėčiausi, kad pardavimas iki 2030-ųjų „Norfos“ tinkle augs apie 10 proc. Įtaką tam ir šiuo metu daro iškovojama vis didesnė rinkos dalis ir šalyje kylantis vartojimas“, – teigė D.Dundulis.

Kuo daugiau parduodama prekių, tuo daugiau prekybos tinklas patiria ir sąnaudų.

D.Dundulis atkreipė dėmesį į tai, kad tokiais atvejais tenka įdarbinti daugiau žmonių, nes jų reikia didesniam prekių kiekiui lentynose išdėlioti. Taigi sąnaudos didėja, nors darbuotojų algos tuo metu ir nekyla.

„Darbo užmokestis pastaruoju metu buvo didinamas maždaug po 8–10 proc. kasmet. Šiemet taip pat planuojame jį didinti, nors, atsižvelgiant į objektyvias galimybes, augimas bus šiek tiek kuklesnis. Spartus atlyginimų augimas kelerius pastaruosius metus lenkė darbo našumo augimą, todėl akivaizdu, kad tai ilgai tęstis negali – neįmanoma pasidalinti tuo, kas neuždirbta“, – paaiškino „Norfos“ vadovas.

Pasak jo, šiuo metu atlyginimams sumokėti skiriama apie 9 proc. „Norfos mažmenos“ apyvartos.

Tai reikšmingas, bendrovei svarbus skaičius.

„Jei darbo užmokesčiui tektų skirti daugiau kaip 9 proc. apyvartos, tokių sąnaudų bendrovės nebepakeltų ir joms grėstų bankrotas. Prieš 2007–2008 m. finansų krizę darbo užmokesčiui tenkantis biudžetas „Norfos mažmenoje“ buvo pasiekęs net 12 proc. apyvartos. Tai buvo netvaru ir įmonei kėlė egzistencinę grėsmę.

Šiuo metu darbuotojų gaunamos algos yra keliskart didesnės, nei būta maždaug prieš dvidešimt metų, bet kartu didesnis yra ir darbo efektyvumas. Įdiegus daugybę techninių ir organizacinių naujovių įmonėje jį pavyko smarkiai padidinti“, – sakė D.Dundulis.

Jo nuomone, tolesniam atlyginimų didinimui galimybių reikia ieškoti efektyvinant veiklą, antraip darbas taps nuostolingas, o tai mažmeninės prekybos įmones vestų link bankroto.

Tęsdamas mintį apie apyvartos dinamiką „Norfos“ vadovas konstatavo, kad balandį pradėti išmokėti pinigai pasitraukusiems iš pensijų kaupimo fondų žmonėms maistu prekiaujančių mažmenininkų nepasiekė.

„Galiu remtis tik „Norfos“ duomenimis, bet tikėtina, kad ir kitus prekybos tinklus valdančios bendrovės negali pasigirti, jog jų apyvartą iš esmės būtų padidinę iš pensijų fondų atsiimti milijonai. Viena vertus, tai galbūt apmaudu, kita vertus, šioje situacijoje įžvelgčiau gerą tendenciją“, – netikėta įžvalga dalijosi D.Dundulis.

Pasak jo, jeigu žmonės, kurie iš pensijų fondų gavo po kelis tūkstančius ar po kelias dešimtis tūkstančių eurų, jų neišleido maistui, tai liudija, kad maistui jie apskritai gali skirti tiek lėšų, kiek reikia. Šis poreikis sutampa su kiekvieno asmens finansinėmis galimybėmis.

„Kad kokybiškas maistas nėra prabangos prekė, liudija ir pastarųjų metų prieššventinė prekyba. Prieš kelerius metus kalėdinė, Velykų ar kitų didžiųjų švenčių prekyba mūsų apyvartą padidindavo kelis kartus, o pastaruoju metu pardavimo augimas, palyginti su buvusiu, yra gana kuklus.

Nė nelaukdami didžiųjų metų švenčių žmonės perka panašius jiems reikalingus maisto produktus ar kitokias aukštos kokybės prekes. Nebėra tokių situacijų, kai aukščiausios kokybės ir brangesni gaminiai paklausos sulaukdavo tik prieš šventes, – įžvalgomis dalijosi D.Dundulis. – Mus tai džiugina.

Nes tokie pardavimo šuoliai, kai paklausa padidėdavo po kelis kartus, prekybininkams bei tiekėjams – gamintojams sukeldavo daugybę iššūkių. Tai susiję ir su gamybos apimtimi, ir su logistika, ir su pardavėjų bei kitų specialistų darbo krūviu.“

Pasak D.Dundulio, maždaug 30 metų aprėpiančioje prekybos veikloje „Norfos“ mažmeninės prekybos tinklas išgyveno įvairius laikotarpius. Būta ir metų, kai daugumos pirkėjų pasirinkimui įtaką darė vien tik prekių kaina.

„Pastaraisiais metais sparčiai kilo pragyvenimo lygis ir vis daugiau žmonių prekes pradėjo rinktis atsižvelgdami į kainos ir kokybės santykį, be to, kokybei skirdama vis daugiau reikšmės. Kitose ES šalyse atlikti tyrimai patvirtino, kad ši tendencija vyrauja visame Senajame žemyne – pirkėjai maisto prekių kokybei skiria vis daugiau dėmesio, tad kokybiškų prekių pardavimas auga gerokai sparčiau, nei būta anksčiau“, – teigė D.Dundulis.