Situaciją bei Klaipėdos miesto poliklinikos veiklos rodiklius trečiadienį neeilinio posėdžio metu aptarė Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) nariai, VLK bei minėtosios įstaigos atstovai. Anksčiau žiniasklaidoje skelbta, esą darbuotojai iš įstaigos traukiasi nesulaukę didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų. Poliklinikos vadovybė kaltina nepakankamą finansavimą.
VLK duomenys rodo, jog nuo 2024 iki 2026 metų pirmojo pusmečio Klaipėdos miesto poliklinika neteko 27,7 proc. įstaigoje dirbusių gydytojų ir beveik 17 proc. slaugytojų. Čia 2025-aisiais iš viso dirbo 289 darbuotojai.
Poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotojas A. Pūras aiškino, kad dalis šių specialistų paliko pareigas sulaukę pensinio amžiaus – naujų gydytojų paieškos esą vyksta nuolat.
Susiję straipsniai
„Aktyviai ieškome naujų specialistų – įdarbinti keturi šeimos gydytojai, toliau aktyviai ieškome“, – posėdžio metu kalbėjo jis.
Vyr. gydytojo pavaduotojas: sunkus pereinamasis laikotarpis
Vis tik, remiantis VLK duomenimis, Klaipėdos miesto poliklinikoje dirbančių gydytojų algos yra apie 30,7 proc. mažesnės lyginant su kitomis panašiomis miesto sveikatos priežiūros įstaigomis. Tuo metu visų penkių prevencinių programų vykdymas nesiekia Klaipėdos miesto vidurkio.
A. Pūras tikino, kad algos daliai gydytojų jau esą yra pakeltos, nors atsakymo dėl to, koks finansavimas bus skirtas viršplaninėms paslaugoms kitą metų ketvirtį, – nėra.
„Šiuo metu, gavus (finansavimą – ELTA) už pirmąjį metų ketvirtį vykdytas viršsutartines paslaugas, pakėlėme algas mažiausiai pajamas gaunančioms slaugytojoms, o nuo rugpjūčio 1 d. pradėjome vykdyti visus kolektyvinės šakos įsipareigojimus, nepaisant to, kad neturime atsakymo už antrąjį ketvirtį“, – Seimo SRK posėdyje sakė Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotojas.
„Bet čia yra dėl to, kad yra sunkus pereinamasis laikotarpis netekus šeimos daktarų“, – akcentavo jis.
Gydytojas taip pat pabrėžė, kad poliklinikos vadovybė skatina gydytojus daugiau įsitraukti į prevencines programas bei teikti skatinamąsias paslaugas, tačiau „negavus pusės milijono už viršsutartines paslaugas“ tą įgyvendinti esą tampa sunku.
„Aktyviai skatiname darbuotojus, kad dalyvautų prevencinėse programose, skatinamąsias paslaugas teiktų, tačiau jie reikalauja papildomo apmokėjimo, kas šiuo atveju nelabai sąžininga. Tikrai stengiamės su visais šnekėtis ir tikimės, kad pritraukus naujų šeimos gydytojų jų požiūris pasikeis ir toliau galėsime teikti paslaugas“, – nurodė A. Pūras.
VLK pripažįsta, kad finansavimas vėluoja
VLK direktorius Gytis Bendorius pripažino, kad viršsutartinių paslaugų apmokėjimas vėluoja. Tačiau tai, anot jo, neriboja Klaipėdos miesto poliklinikos galimybių teikti paslaugas bei perskirstyti darbuotojų algas.
„Sutartis Klaipėdos miesto poliklinikos yra vykdoma 99,7 proc. Nevykdymas yra pirminės priežiūros srityje, viršijamos ambulatorinės specialistų konsultacijos – pati sutartis niekaip neriboja poliklinikos teikiamų paslaugų“, – kalbėjo G. Bendorius.
„Tai, kad viršsutartinių paslaugų apmokėjimas šiek tiek vėluoja, tas išbalansuoja poliklinikos pinigų srautus. Tačiau poliklinika turi pakankamai laisvų pinigų savo biudžete ir tuos pinigų srautus gali suamortizuoti“, – kalbėjo jis.
Anot VLK, Klaipėdos miesto poliklinika per metus galėtų uždirbti papildomus 1,2 mln. eurų, jei pasiektų prevencinių programų, skatinamųjų paslaugų teikimą pagal įprastą poliklinikų grupės vidurkį bei atliktų personalo struktūros peržiūrą.
Kreipėsi į Darbo ginčų komisiją
Kaip rugpjūčio pradžioje skelbė naujienų portalas lrt.lt, Klaipėdos miesto poliklinikos darbuotojams nesulaukiant pažadėto algų didinimo, profesinė sąjunga kreipėsi į Darbo ginčų komisiją.
Ši nustatė, kad sutartyse numatyti įsipareigojimai darbuotojams privalo būti vykdomi, o argumentai, jog įstaiga negauna pakankamai finansavimo „negali būti kaip atsikirtimas“.
Dėl didesnio finansavimo poliklinika rugpjūtį teigė ketinanti bylinėtis su VLK.
Klaipėdos miesto poliklinika uostamiestyje veikia nuo 1997 m., pernai sutartis su šia įstaiga buvo sudarę 27 tūkst. apdraustųjų pacientų, įstaigos metinės pajamos vidutiniškai siekė 8,5 mln. eurų.
Gabrielė Žimantaitė (ELTA)