Nors Lietuvos ekonomika ir toliau išlieka viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje, gyventojams atsipalaiduoti dar anksti.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įspėja, kad didžiausią nerimą šiuo metu kelia ne ekonomikos augimas, o nauja infliacijos banga, kurią gali paskatinti geopolitiniai įvykiai. Jo teigimu, jau dabar ryškėja ženklai, kad pasaulyje bręsta naujas kviečių kainų šokas, o tai neišvengiamai atsispindės ir parduotuvių lentynose.

Ekonomistas aiškina, kad brangstant kviečiams pirmiausia kyla duonos ir kitų konditerijos gaminių kainos, o vėliau brangimas persikelia ir į mėsos produktus, nes grūdai sudaro svarbią gyvulių pašarų dalį.

Papildomą spaudimą kainoms daro ir brangstantys degalai, trąšos bei transportavimo kaštai. Nerimą kelia ir energetikos sektorius – Europos Sąjunga, anot Ž. Maurico, dar nėra sukaupusi pakankamų dujų atsargų, o elektros ateities sandorių kainos jau pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022–2023 metų žiemos.

[[ge:lrytas:lrytas:43719409]]

„Jei artėjantis šildymo sezonas bus šaltas, energijos kainos gali dar labiau išaugti ir dar kartą įsukti infliacijos spiralę“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo ekonomistas.

Jis prognozuoja, kad metų pabaigoje infliacija gali siekti 6–7 proc. ar net būti didesnė. Jo vertinimu, jeigu geopolitinė padėtis nesikeis, o energetikos rinkose išliks įtampa, Europa gali susidurti su nauja infliacine krize, kurios poveikį gyventojai pirmiausia pajus kasdien pirkdami maisto produktus ir mokėdami už šildymą bei elektrą.

[[ge:lrytas:lrytas:43688657]][[ge:lrytas:lrytas:43629331]][[ge:lrytas:lrytas:43725778]][[ge:lrytas:lrytas:43716023]]

Lietuva – ekonominio pakilimo stadijoje

Kaip pastebi Ž. Mauricas, ekonomikos raida pastaraisiais metais ir šiais metais iš esmės atitinka prognozes ir yra toje fazėje, kokia ir buvo prognozuoja, tiksliau sakant, kokią kol kas prognozuoja. Anot jo, bent jau ketvirčio augimas yra toks, kokio ir buvo tikimasi – pakankamai spartus.

„Vienas sparčiausių visoje Europos Sąjungoje. Akivaizdu, kad esame ekonominio pakilimo stadijoje“, – pažymėjo ekonomistas.

Ir tam, pasak jo, yra kelios priežastys.

„Viena priežasčių yra mūsų ilgalaikis augimo ciklas, prasidėjęs praktiškai 2014–2015 metais, grubiai sutampantis su euro įvedimu. Tuo metu dar turėjome neišnaudotą potencialą, ypač po 2012 metų. Buvo diržų veržimosi laikotarpis, o po jo mes kažkaip užsibuvome.

Estai eurą įsivedė anksčiau, mes taip pat galėjome tai padaryti dar prieš 2010-uosius, bet prisiminkime istoriją – per plauką nepavyko sumažinti infliacijos iki reikiamo lygio. Todėl kurį laiką buvome besivejančiojo vaidmenyje.

Ir emigracija buvo didelė, ir pasitikėjimas buvo žemas. Vėliau perėjome į optimistinį ciklą. Labai daug padarėme savo jėgomis. Mūsų didelis konkurencinis pranašumas buvo tas, kad nebuvome tiek priklausomi nuo užsienio kapitalo – daug ką kūrėme patys savo viduje.

Taip pat daugiau gyventojų pradėjo grįžti į Lietuvą, negu iš jos išvykti. Pastaraisiais metais gavome ir didelę papildomą injekciją iš trečiųjų šalių – Baltarusijos, Ukrainos ir kitų valstybių. Atsirado nemažai papildomų pinigų.

Susisuko toks ratas – ekonomikai augant biudžetas kasmet surinkdavo daugiau pajamų, negu planuodavo ar išleisdavo. Tos viršplaninės pajamos grįžta atgal į ekonomiką. Todėl šiandien esame, sakyčiau, labai prinokusioje ekonominio ciklo stadijoje. Panašiai kaip dabar – vasaros pabaigoje, kai jau artėjame prie rudens“, – dėstė jis.

Paklaustas, ar didžiausias infliacijos šuolis jau praeityje, ekonomistas teigė, kad kol kas taip atrodo. Tačiau, anot jo, labai daug priklausys nuo energetikos rinkų.

„Jeigu naftos ir dujų kainos išliks aukštos arba dar labiau kils, infliacija gali vėl paspartėti. Tai ypač aktualu artėjant šildymo sezonui. Todėl šiuo metu labai svarbu stebėti geopolitinius procesus. Jie daro didžiulę įtaką energijos kainoms. O energijos kainos galiausiai persiduoda ir visoms kitoms prekėms bei paslaugoms“, – pabrėžė jis.

Gyventojų laukia didelis kainų šokas

Metinė infliacija dabar siekia apie 5,4–5,6 procento. Tačiau Ž. Mauricas teikia, kad ji iki metų pabaigos gali pakilti iki 6–7 procentų.

[[ge:lrytas:lrytas:43731800]]

„Gal net ir šiek tiek daugiau. Todėl, kad kol kas dar nejaučiame visos maisto kainų infliacijos.

Tačiau jau bręsta naujas kviečių kainų šokas“, – pastebi jis.

Visgi, kaip kalbėjo ekonomistas taip yra todėl, kad dabar dar nejaučiame visos maisto kainų infliacijos, tačiau jau bręsta naujas kviečių kainų šokas.

Anot jo, labai smarkiai pradėjo kilti kviečių kainos, o pagrindinė to priežastis – geopolitika.

„Ne tik energetika, nors ir ji lems dalies kitų maisto produktų brangimą. Vis tiek brangsta dyzelinas, didėja kaštai. Labai pabrango ir trąšos. Brangsta tų pačių produktų pervežimas visoje tiekimo grandinėje. Visa tai susideda.

Tačiau atskira krizė bręsta būtent kviečių rinkoje. Nes Juodoji jūra praktiškai yra paralyžiuota. Nei ukrainiečiai gali normaliai eksportuoti, nei Rusija. O kartu sudėjus šios dvi valstybės sudaro beveik trečdalį pasaulinio kviečių eksporto.

Todėl, mano vertinimu, kviečių kainos jau dabar sandoriuose yra pakilusios. Jeigu situacija ten nesikeis, metų pabaigoje galime sulaukti dar vieno kviečių kainų šuolio.

O kai pabrangsta kviečiai, jie daro įtaką vienam pagrindinių maisto produktų. Kviečiai naudojami ne tik žmonių vartojamiems maisto produktams gaminti. Jie taip pat sudaro svarbią pašarų dalį. Todėl pirmiausia brangsta duona ir visi konditerijos gaminiai.

Vėliau ateina antra banga – pradeda brangti mėsa“, – laukiančius iššūkius vardijo Ž. Mauricas.

Jau užuodžiame dar vieną krizę?

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas sako, kad didėjančios infliacijos grėsmė išlieka reali. Pasak jo, buvo tikimasi, kad situacija pasaulio rinkose stabilizuosis, ypač Artimuosiuose Rytuose, tačiau tam tikros rizikos niekur nedingo.

„Visi tikisi geriausio. Aš ir pats labiau tikėjausi, kad situacija kažkaip susibalansuos. Atrodė, kad Artimųjų Rytų situacija daugiau ar mažiau stabilizavosi. Nors Hormuzo sąsiauris užblokuotas, bet per aplinkinius maršrutus laivai vis tiek plaukia. Ir laivų srautai ten tikrai nemaži. Yra įvairių niuansų. Vis tiek dalis produkcijos iš rinkos yra dingusi. Situacija nėra tokia, kokia buvo anksčiau“, – teigia ekonomistas.

Vis dėlto, anot Ž. Maurico, šiuo metu ryškėja kita problema – kviečių rinka. Jo vertinimu, dėl padėties Juodosios jūros regione žiemą gali laukti dar vienas infliacijos šuolis.

„Dabar turime kitą problemą – kviečių rinką. Tai tokia vietinė krizė Juodosios jūros regione. Iš esmės gali susiklostyti taip, kad žiemą sulauksime dar vieno papildomo infliacijos šuolio“, – sako jis.

Ekonomisto teigimu, nerimą kelia ir Europos dujų atsargos. Pasak jo, Europos Sąjunga dar nėra sukaupusi tokio dujų kiekio, koks įprastai būdavo sukaupiamas iki šildymo sezono.

„Dar viena problema – dujos. Europos Sąjunga nėra užpildžiusi dujų atsargų tokiu kiekiu, kokiu jas užpildydavo kasmet. Dabar užpildymas siekia, nežinau, apie 60 procentų. Ir turbūt bijoma jas pildyti dėl to, kad nežinoma, ar kainos kris, ar kils. O jeigu jos kils, tai dujos, šildymas – viskas keliaus į bendrą infliacijos grandinę“, – aiškina Ž. Mauricas.

[[ge:lrytas:lrytas:43731805]]

Jis atkreipia dėmesį ir į elektros rinką. Anot ekonomisto, pastaruoju metu smarkiai išaugo elektros ateities sandorių kainos.

„Matome, kad būtent šį mėnesį elektros ateities sandoriai labai stipriai šoktelėjo. Kai buvo pirmasis kainų šokas – kovą, balandį ir gegužę – ateities sandoriai dar taip stipriai nereagavo. O dabar elektros ateities sandoriai žiemai Vokietijoje yra aukščiausi nuo 2022–2023 metų žiemos. Praktiškai jie yra ženkliai aukštesni negu praėjusią žiemą – maždaug du kartus“, – sako jis.

Pasak Ž. Maurico, didžiausia viltis šiuo metu yra šilta žiema, tačiau vien tuo pasikliauti nereikėtų.

„Dabar didžiausia viltis yra šilta žiema. Tačiau matome, kad klimatas stabilumo tikrai neprideda. Gali būti ir atšilimas. Karščio bangų daugėja, bet lygiai taip pat gali pasitaikyti ir šalčio bangų, kaip buvo praėjusią žiemą. Todėl tikrai nereikėtų visų vilčių sudėti į tai, kad žiema bus šilta. Jeigu ji nebus šilta, turėsime rimtų iššūkių“, – perspėja ekonomistas.

Kas bus daroma?

Žygimantas Mauricas neatmeta, kad Europos Sąjunga gali susidurti su nauja krize, tačiau, jo vertinimu, šįkart ji gali būti kitokio pobūdžio.

„Europos Sąjungoje gali būti tam tikra krizė. Kokia ji bus – šiandien dar sunku pasakyti. Tačiau dabar matome, kad vokiečiai atleido fiskalinę drausmę. Todėl kita krizė gali būti infliacinė“, – sako ekonomistas.

Anot Ž. Maurico, valstybėms mėginant švelninti ekonominių sukrėtimų padarinius, į ekonomiką gali būti nukreipta daugiau pinigų, o tai dar labiau paskatintų kainų augimą.

„Manau, kad valstybės vėl pradės gelbėti vienos kitas, į ekonomiką bus paleista daugiau pinigų, o tai gali sukelti dar didesnį infliacijos šuolį. Pagrindinis infliacijos šaltinis dažnai yra ne pats pirminis šokas, o Vyriausybių bandymas gelbėti nuo tų šokų. Kai į rinką paleidžiama daugiau pinigų, infliacija dar labiau išauga“, – teigia jis.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad rinkų lūkesčiai taip pat rodo didėjančią infliacijos riziką.

„Tikėjomės, kad taip nebus. Tačiau pažiūrėkime į obligacijų pajamingumus. Jie pasiekė labai aukštą lygį. Tai rodo, kad rinkos tikisi gerokai didesnės ir ilgesnės infliacijos ateityje“, – sako Ž. Mauricas.

Jo teigimu, tai gali lemti dar vieną rimtą iššūkį – augančius skolinimosi kaštus.

„Čia matau dar vieną krizę. Nes didėja skolinimosi kaštai įmonėms. Atitinkamai vis daugiau pinigų tiek įmonės, tiek valstybės turės skirti skolų aptarnavimui. Todėl šiuo metu dar labiau didinti išlaidų, mano nuomone, nėra pati protingiausia idėja“, – pažymi ekonomistas.

Kalbėdamas apie gyventojų galimybes apsaugoti savo santaupas, Ž. Mauricas pabrėžia, kad, jo nuomone, efektyviausias sprendimas yra investavimas.

[[ge:lrytas:lrytas:43731801]]

„Aišku, žmonės, girdėdami apie infliaciją ir tai, kad jie tam tikru procentu nuskurs, galvoja, kaip apsaugoti savo pinigus. Vienintelis būdas – investuoti. Apie tai kalbu nuolat. Jeigu kalbame apie akcijų rinką, ten vertinimai šiuo metu jau yra pakankamai aukšti“, – teigia jis.

Ką daryti gyventojams?

Ekonomistas siūlo diversifikuoti.

„Dabar reikia kuo labiau diversifikuoti. Aš pats tam skiriu labai daug dėmesio ir pastangų.

Šiandien laikyti pinigus ir jų neinvestuoti yra rizikingiau negu investuoti. Kad ir beveik bet kur. Nes tuos 6–7 procentus prarasi jau garantuotai.

Kai kas galvoja, kad geriau žvirblis rankoje negu briedis miške. Geriau neinvestuosiu, saugiai laikysiu pinigus. Galvoja, kad visur gali kristi – akcijos, nekilnojamasis turtas, bus korekcija.

Taip, gali. Gali nukristi ir 10–20 procentų. Taip būna. Bet ilgainiui viskas atsistato. Jeigu neinvestuoji, garantuotai prarandi tuos pačius 6–7 procentus dėl infliacijos“, – aiškino jis.

Ž. Mauricas pasidalijo ir asmenine patirtimi, kas jam padeda investavo klausimu.

„Tiesiog turiu daug patirties. Dar nuo finansų inžinerijos studijų laikų. Turiu savo skaičiuoklę. Susidėlioju investicijų struktūrą – kiek galiu skirti akcijoms, fondams, nekilnojamajam turtui, tarpusavio skolinimo platformoms, obligacijoms. Pasiskirstau procentais. Dabar investuoti yra pakankamai paprasta. Yra investicinė sąskaita. Tai labai palankus produktas.

Nereikia mokėti jokių mokesčių tol, kol neišsiimi daugiau, negu investavai. Jeigu išsiimi daugiau, tuomet taikomas 15 procentų mokestis. Todėl tai tikrai geras sprendimas. Svarbiausia – kuo labiau diversifikuoti portfelį“, – dėstė jis.

O kadangi, pasak jo, niekas nežino, kas kils, todėl viską reikia paskirstyti procentais.

„Mano pagrindinis tikslas – neinvestuoti per daug į vieną turto klasę ar vieną geografinį regioną. Reikia kuo labiau išskaidyti investicijas. Investuoti reikia kuo daugiau, bet kartu ir kuo plačiau jas paskirstyti“, – pažymėjo Ž. Mauricas.

Visgi, anot jo, investavimo kryptys gali būti įvairios, tačiau trys, penkios kryptys – jau neblogai, o iki dešimties – labai gerai.

[[ge:lrytas:lrytas:43731715]]

„Turint dešimt skirtingų krypčių, pasiekiama apie 80–90 procentų visos diversifikacijos naudos. Daugiau dažniausiai nebereikia. Nereikia turėti dvidešimties, trisdešimties ar penkiasdešimties skirtingų investicijų“, – vardijo jis.

Ar tai padės suvaldyti infliaciją?

Ž. Mauricas teigia, kad tai be jokios abejonės padės suvaldyti infliaciją. Jis pastebi, kad jeigu nominalus pinigų kiekis ekonomikoje didėja, o infliacija yra pinigų fenomenas, kažkas vis tiek brangs.

„Yra toks posakis – pinigai niekur nedingsta, jie tiesiog atitenka kažkam kitam. Todėl kažkur kažkas vis tiek auga. Trumpuoju laikotarpiu gali būti svyravimų. Tačiau ilguoju laikotarpiu infliacija savo padaro.

Kaip minėjau, dabar Vokietija atleido fiskalinę drausmę. Apskritai pasaulis tampa labiau proinfliacinis. Pažiūrėkite į Japoniją – ir ten situacija pasikeitė. Todėl tikėtis, kad laikydamas grynuosius pinigus nuo to apsisaugosi, ypač ilgesniu penkerių ar dešimties metų laikotarpiu, nereikėtų. Aišku, gali pataikyti. Gali dabar laikyti pinigus, po pusės metų ar vėliau kažkas nukris ir tada nupirksi pigiau. Taip, gali pasisekti. Tokiam spekuliaciniam investavimui galima pasilikti dalį lėšų, gal kokį penktadalį.

Tačiau prisiminkime, kas buvo per COVID-19 pandemiją. Žmonės laukė, nepirko nei akcijų, nei būsto. O po to kainos šovė į viršų. Taip nutiko todėl, kad buvo išspausdinta labai daug pinigų. Panašus scenarijus gali pasikartoti“, – aiškino jis.

Oro susisiekimas Lietuvai – ne verslas, o infrastruktūra

Ž. Maurico teigimu, vertinant oro susisiekimą Lietuva dažnai daro esminę klaidą – į jį žiūri tik kaip į komercinę veiklą, nors iš tiesų jis turėtų būti vertinamas kaip strategiškai svarbi infrastruktūra.

„Viskas priklauso nuo to, kaip žiūrime į avialinijas. Ar žiūrime į jas kaip į įprastą verslą, ar kaip į infrastruktūros dalį. Aš manau, kad kuo šalis yra toliau nuo pagrindinių centrų, tuo labiau į oro susisiekimą reikia žiūrėti kaip į infrastruktūrą“, – sakė ekonomistas.

Anot jo, situaciją galima palyginti su kelių infrastruktūra.

„Jeigu kelio nebus, ten nieko ir nebus. Galima kažką nuvežti asilais ar arkliais, bet realiai tuo viskas ir baigiasi. Jeigu kelias yra, tada atsiranda galimybės. Galbūt kažkas bus, galbūt nebus. Tai tas pats kaip pastatyti tiltą“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Pasak jo, oro susisiekimo nauda valstybei gerokai viršija pačių oro bendrovių uždirbamus pinigus.

„Vienas atskridęs žmogus valstybei sukuria daug didesnę naudą negu vien tik jo nupirktas bilietas. Yra atlikta daug tyrimų, kurie rodo, kad vienas keleivis valstybei sukuria penkis, dešimt ar net dvidešimt kartų didesnę ekonominę naudą“, – teigė jis.

Ekonomisto nuomone, todėl ir investicijos į oro susisiekimą turėtų būti vertinamos kitaip.

„Jeigu kalbėtume apie tokius projektus kaip „Rail Baltica“, ten kalbama milijardais eurų. O čia kalbėtume apie keliolika milijonų“, – sakė jis.

Ž. Maurico teigimu, oro susisiekimas tokioms šalims kaip Lietuva yra gyvybiškai svarbus.

„Europa finansuoja tokius projektus, kurie nesukuria konkurencijos kitoms valstybėms. O jeigu kalbame apie aviaciją – čia jau konkurencijos klausimas.

Jeigu atsiras daugiau skrydžių, gali atsirasti naujų verslų, investicijų, gali būti pritraukti žmonės iš kitų valstybių. Todėl tokių projektų Europa taip lengvai nebefinansuoja. Yra konkurencijos taisyklės. Esu siūlęs įvairių būdų, kaip būtų galima tuos apribojimus apeiti. Pavyzdžiui, dalį finansavimo susieti su nekilnojamojo turto nuoma ar kitomis priemonėmis.

[[ge:lrytas:lrytas:43731717]]

Visgi, tokioms neturistinėms valstybėms kaip Lietuva oro susisiekimas yra gyvybiškai svarbus. Lygiai taip pat kaip geležinkeliai, uostai ar kita infrastruktūra. Jeigu neturėsime oro susisiekimo, mūsų kitaip tiesiog neįmanoma pasiekti.

Aš čia pakomentavau bendrą principą. Nekalbu konkrečiai apie vieną ar kitą oro bendrovę. Tiesiog kalbant apie oro susisiekimą reikia suprasti, kad vienas euras, investuotas į jį, valstybei sukuria dešimt ar net dvidešimt kartų didesnę naudą negu gauna pati oro bendrovė. Ypač tokioms valstybėms kaip Lietuva.

Jeigu kalbėtume apie turistines šalis, pavyzdžiui, Graikiją, ten situacija visai kitokia – ten norinčių atskristi ir taip netrūksta“, – aiškino ekonomistas.

[[ge:lrytas:lrytas:43731719]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Įspėja apie jau juntamą grėsmę Lietuvoje: prasidėjo tai, ko daugelis dar nepastebi (4)