Nuo šiandien įsigaliojo svarbūs pokyčiai: palies daugelį

Nuo rugsėjo 1-osios keisis dalies „Iki“ ir „Maxima“ parduotuvių darbo laikas.

Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, reaguojant į rudenį besikeičiančius pirkėjų įpročius, po vasaros atstatomos įprastos darbo valandos penkiose parduotuvėse pajūryje bei Anykščiuose.

„IKI-Šventoji“, Šventosios g. 11, dirbs kasdien nuo 8 iki 21 val.

„IKI Express-Nida“, Naglių g. 29, dirbs kasdien nuo 8 iki 20 val.

„IKI–Palanga–Žvejų“, Žvejų g. 35, Palanga, dirbs pirmadienį–šeštadienį nuo 8 iki 21 val., sekmadienį – nuo 9 iki 21 val.

„IKI-Palanga“, Taikos g. 68A, dirbs kasdien nuo 8 iki 22 val.

„IKI-Šilelis“, J. Biliūno g. 13, Anykščiuose, darbo laikas keisis nuo spalio 1 d. Parduotuvė pirmadienį–šeštadienį dirbs nuo 8 iki 21 val., sekmadienį – nuo 9 iki 19 val.

Keisis ir 37-ių „Maxima“ parduotuvių darbo laikas. Kelios jų duris atvers vėliau, o didžioji dalis vakare darbą baigs anksčiau.

Jonavoje ir Kaune darbo laikas pasikeis trijose parduotuvėse, Klaipėdoje, Palangoje, Panevėžyje, Kupiškyje, Molėtuose, Utenoje, Rokiškyje ir Zarasuose – dviejose parduotuvėse.

Aukštadvaryje, Vilniuje, Mažeikiuose, Šalčininkuose, Nidoje, Dauguose, Ignalinoje, Maišiagaloje, Kėdainiuose, Visagine, Ukmergėje, Elektrėnuose, Plungėje, Alytuje, Kretingoje ir Šventojoje nauju grafiku dirbs po vieną „Maximos“ parduotuvę.

Nuo rugsėjo 1 d. Lietuvoje nebegalios plastikinė ir virtuali „Mylimiausia“ lojalumo kortelė.

Nuo šios datos kortelė nebegalios ir „Gintarinėje vaistinėje“, o nuolaidos nebebus taikomos.

Taip pat nebebus galimybės dalyvauti lojalumo programose „Draugystė“, „Senjorams“ ir „Gintarinė vaikystė“.

Norintys ir toliau naudotis lojalumo pasiūlymais vaistinėse kviečiami pereiti prie „GINTARINĖS“ lojalumo kortelės.

Šių metų gegužę „Mylimiausia“ lojalumo programa nustojo galioti restoranų tinkle „Čili Pizza“, o birželį – „Circle K“ degalinėse.

Po šių pokyčių vienintele programos partnere buvo likusi „Gintarinė vaistinė“, kuri taip pat pereina prie savo lojalumo programos.

„Mylimiausia“ buvo viena didžiausių lojalumo programų Lietuvoje. Dar prieš kelerius metus skelbta, kad ja naudojosi daugiau kaip 1,7 mln. vartotojų.

Nuo rugsėjo 1-osios Vilniuje įsigalios rudens viešojo transporto tvarkaraščiai. Į gatves išriedės 633 autobusai ir troleibusai, dažnės dalies maršrutų reisai.

Intensyvesni maršrutai numatomi gausiau apgyvendintuose miesto rajonuose, tokiuose kaip Fabijoniškės, Perkūnkiemis, Baltupiai, Šiaurės miestelis ir Lazdynėliai.

Rudens tvarkaraščiuose didinamas dalies maršrutų kursavimo dažnis. Greitieji maršrutai vidutiniškai kursuos kas 5–10 minučių, pagrindiniai miesto maršrutai – kas 10–25 minutes, o gyvenamuosius rajonus su pagrindinėmis viešojo transporto linijomis jungiantys privežamieji maršrutai – kas 25–65 minutes.

Elektriniai laivai rugsėjį kursuos kasdien nuo 9 iki 20 val.

Naktiniai autobusai rudenį, kaip ir šiltuoju metų laiku, kursuos naktimis iš penktadienio į šeštadienį ir iš šeštadienio į sekmadienį – nuo vidurnakčio kas 30 minučių.

Paskutiniai reisai iš miesto centro į mikrorajonus išvyksta apie 4 val. ryto, o netrukus po jų į gatves išrieda pirmieji dieninių maršrutų autobusai.

Nuo rugsėjo 1-osios Vilniuje atidaromi keli svarbūs gatvių ruožai, todėl keisis dalies viešojo transporto maršrutai.

J. Basanavičiaus gatvėje atidaromas eismas viena juosta tarp Mindaugo ir Pylimo gatvių. Todėl 6 ir 12 maršrutų troleibusai, važiuodami iš Žemųjų Panerių į Žirmūnus, vėl kursuos J. Basanavičiaus gatve ir aptarnaus Algirdo bei Trakų stoteles.

Važiuojant iš Žirmūnų į Žemuosius Panerius, troleibusai ir toliau važiuos apylanka per Tauro gatvę, kol bus visiškai baigta J. Basanavičiaus gatvės rekonstrukcija.

Gedvydžių gatvėje atidarius eismą, į įprastas trasas per šią gatvę grįš 3G-A, 5, 24 ir 125 maršrutų autobusai.

Gegliškių gatvėje atidarius eismą, 52 maršruto autobusas grįš į įprastą trasą, o Tarandėje vėl kursuos žiediniu principu.

Taip pat keisis Gegliškių stotelės vieta ir atsiras nauja Svajonių stotelė.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė geriamojo vandens kainas bendrovių „Aukštaitijos vandenys“, „Pakruojo vandentiekis“, „Palangos vandenys“ ir „Telšių vandenys“ vartotojams. Taip pat patvirtintos bendrovės „Prienų šilumos tinklai“ karšto vandens kainų dedamosios.

Naujos kainos vartotojams bus pradėtos taikyti nuo rugsėjo 1 d.

„Aukštaitijos vandenų“ paslaugas gaunantys vartotojai, atsiskaitantys už paslaugas bute, už vandenį mokės 2,38 Eur/m³ be PVM, o individualių namų gyventojai – 2,35 Eur/m³ be PVM.

Palyginti su dabar galiojančiomis kainomis, abiem atvejais kaina didėja 15 ct/m³.

Kainos didėjimą lėmė sumažėjusi realizacija, investicijų grąžos pokytis įgyvendinus investicijų projektus, darbo užmokesčio sąnaudų didėjimas ir kitų sąnaudų pokyčiai.

„Pakruojo vandentiekio“ paslaugas gaunantys vartotojai, atsiskaitantys už paslaugas bute, už vandenį mokės 4,91 Eur/m³ be PVM, individualių namų gyventojai – 4,84 Eur/m³ be PVM.

Abiem atvejais kaina didėja 65 ct/m³. Paslaugų kainos didėja dėl įgyvendintų investicijų, skirtų teikiamų paslaugų kokybei ir prieinamumui užtikrinti. Dėl jų padidėjo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos ir investicijų grąža.

„Palangos vandenų“ vartotojams, atsiskaitantiems už paslaugas bute, vanduo kainuos 3,26 Eur/m³ be PVM, individualių namų gyventojams – 3,20 Eur/m³ be PVM.

Kaina didėja 36 ct/m³. Tam įtakos turi padidėjusios ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos ir investicijų grąžos pokytis įgyvendinus investicijų projektus, darbo užmokesčio sąnaudų didėjimas ir kitų paslaugoms užtikrinti būtinų sąnaudų pokyčiai.

„Telšių vandenų“ vartotojai butuose už vandenį mokės 2,80 Eur/m³ be PVM, individualiuose namuose – 2,75 Eur/m³ be PVM.

Kaina abiem atvejais didėja 2 ct/m³. Paslaugų kainos didėja dėl būtinųjų, tarp jų personalo, mokesčių ir kitų, sąnaudų pokyčio.

Taip pat keisis „Prienų šilumos tinklų“ karšto vandens kaina. Projekcinė 2026 m. liepos mėnesio karšto vandens kaina daugiabučiuose namuose didėja 22 ct/m³ ir bus 11,13 Eur/m³. Kitiems vartotojams kaina didėja 24 ct/m³ ir bus 10,88 Eur/m³.

Kainos didėjimą daugiausia lėmė didesnės darbo užmokesčio sąnaudos ir mažesnis realizuotinas karšto vandens kiekis.

Pateiktos projekcinės karšto vandens kainos skirtos pokyčiui palyginti. Tiekėjai, apskaičiuodami kiekvieno mėnesio galutinę paslaugų kainą, atsižvelgia į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, geriamojo vandens pardavimo bei šilumos kainas, todėl galutinė vartotojams taikoma mėnesio kaina gali nesutapti su projekcine kaina.

Nuo rugsėjo 1 d. keičiasi tarpininkavimo raštų ir prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu pateikimo procedūros.

2026 m. patvirtinta užsieniečių įdarbinimo kvota yra 24 706. Rugpjūčio 21 d. duomenimis, jau panaudoti 22 552 kvotos vienetai, o dar 5 577 prašymai išduoti leidimus laikinai gyventi darbo pagrindu nagrinėjami.

Išnaudojus nustatytą kvotą, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu galės būti išduodamas tuo atveju, jeigu užsieniečio darbo užmokestis bus ne mažesnis kaip 1,2 Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo metu tai sudarytų 2 893 Eur.

Jeigu užsieniečio profesija įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių trūksta Lietuvoje, sąrašą, darbo užmokestis turės būti ne mažesnis kaip 1 BDU, kuris šiuo metu yra 2 411 Eur.

Atitinkamo dydžio darbo užmokestis užsieniečiui turi būti mokamas visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį.

Iki rugpjūčio 31 d. per MIGRIS užpildytų ir pateiktų tarpininkavimo raštų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu priėmimo tvarka nesikeičia.

Nuo rugsėjo 1 d. per MIGRIS pateiktame tarpininkavimo rašte nenurodžius, kad užsieniečiui bus mokamas ne mažesnis kaip 1,2 BDU darbo užmokestis arba 1 BDU, jeigu jo profesija įtraukta į minėtą profesijų sąrašą, tarpininkavimo raštas bus grąžintas patikslinti. Jo nepatikslinus, raštas bus atmestas.

Nagrinėjant prašymus, dėl kurių tarpininkavimo raštai buvo pateikti iki rugpjūčio 31 d., tačiau bus išnaudota užsieniečių įdarbinimo kvota, darbdavių bus prašoma papildomai pateikti įsipareigojimą mokėti 1 arba 1,2 BDU dydžio darbo užmokestį. Nepateikus tokio įsipareigojimo, bus atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu.

Nuo rugsėjo 1 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos darbuotojai, vykdantys teisinę metrologinę priežiūrą ir atliekantys patikrinimus, pradės naudoti tarnybinius vaizdo registratorius.

Jie bus naudojami siekiant užtikrinti teisinės metrologinės priežiūros ir kontrolės procesų skaidrumą, objektyvumą, asmenų teisių ir Inspekcijos darbuotojų apsaugą.

Vaizdo registratoriai taip pat bus naudojami pažeidimų prevencijai, atskleidimui ir tyrimui, tarnybinių nusižengimų ir korupcijos prevencijai bei tyrimui, Inspekcijos turto ir patikrinimų metu paimamų gaminių ėminių bei dokumentų saugumui užtikrinti.

Apie vykdomą vaizdo ir garso įrašymą asmenys bus informuojami žodžiu prieš pradedant patikrinimo procedūrą. Vaizdo registratorius naudojantys darbuotojai segės matomą informacinį ženklą.

Vaizdo ir garso duomenys bus tvarkomi laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir kitų asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų.

Nuo rugsėjo 1 iki 28 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bus galima teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“.

Kvietimui skirta 18 259 842 eurų paramos lėšų.

Didžiausia galima dotacija priklauso nuo vykdomų veiklų. Vykdant tik ŠESD mažinimo veiklą galima gauti iki 200 tūkst. eurų, kartu su ja vykdant biodujų jėgainių veiklą – iki 800 tūkst. eurų, o kartu vykdant gyvūnų gerovės veiklą – iki 900 tūkst. eurų.

Vykdant ŠESD mažinimo, biodujų jėgainių ir gyvūnų gerovės veiklas galima gauti iki 1,5 mln. eurų.

Paramos intensyvumas siekia iki 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, besikreipiantiems paramos pagal šią priemonę pirmą kartą ir atitinkantiems nustatytus reikalavimus, paramos intensyvumas didinamas 15 procentinių punktų, tačiau negali viršyti 80 proc.

Iki 80 proc. gali siekti ir projekto dalies, skirtos gyvūnų gerovės veiklai kiaulininkystės sektoriuje, paramos intensyvumas.

Pagal priemonę remiamos ŠESD ir amoniako išmetimus mažinančios bei oro kokybę gerinančios technologijos, biodujų gamyba iš gyvulininkystės ūkyje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų, taip pat investicijos į aukštesnius nei privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimus.

Paraiškos teikiamos elektroniniu būdu per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS.

Nuo rugsėjo 1 iki 10 d. negalią turintys aukštųjų mokyklų studentai galės teikti prašymus finansinei paramai gauti.

Finansinė pagalba skiriama asmenims, kuriems nustatytas 45 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis, sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis.

Teisę į paramą taip pat turi aukštosiose mokyklose po negalios nustatymo studijuojantieji pirmą kartą, nebaigę atitinkamos pakopos studijų.

Išmoka individualiesiems poreikiams tenkinti siekia 163,96 euro ir mokama kas mėnesį. Studijų išlaidų dalinė kompensacija siekia 236,80 euro ir mokama kartą per semestrą studijuojantiems valstybės nefinansuojamose vietose.

Išmokos mokamos nepaisant kitų studento gaunamų pajamų.

Prašymus bus galima teikti per SPIS informacinę sistemą arba tiesiogiai, elektroniniu paštu, registruotu paštu ar per aukštosios mokyklos studijų informacinę sistemą.

Ministerijos duomenimis, pernai finansinė pagalba skirta 713 studentų su negalia, o tam panaudota 888 tūkst. eurų.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. mamadieniu ar tėvadieniu galės pasinaudoti darbuotojai, auginantys vaikus iki 14 metų, todėl įsigaliojus šiam pakeitimui nebeliks apmokamo laisvo pusdienio, kuris dabar suteikiamas darbuotojams pirmąją mokslo metų dieną, kai darbuotojui nepriklauso papildoma poilsio diena – mamadienis ar tėvadienis.

Visi darbuotojai, auginantys vaiką (-us) iki 14 metų ar vaiką (-us) su negalia iki 18 metų, turės teisę naudotis visos dienos mamadieniais ar tėvadieniais.