Prekių pardavimas padidėjo ypač daug – „Norfa“ pasirinko išskirtinę kryptį

Ne infliacija, bet didėjanti geros maistinės vertės produktų paklausa ir apskritai augantis kokybiškų prekių pardavimas šiemet toliau augino 159 parduotuves valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ apyvartą.

„Pastaruoju metu akivaizdžiai matome, kad pirkėjai vis labiau domisi kokybiškais, aukštesnės maistinės vertės produktais. Kelis pastaruosius mėnesius sparčiai augo vitrinose ant ledo laikomų šviežių žuvų bei jūrų gėrybių pardavimas. Planuojame pamažu, stebėdami prekybos duomenis, didinti šių prekių asortimentą, nes jų poreikis auga ir mes sieksime jį patenkinti.

Tikėtina, jog tokių produktų vartojimo augimui įtaką padarė tai, kad žmonės, atsižvelgdami į medikų patarimus, pradėjo valgyti daugiau žuvies bei jūrų gėrybių. Tai yra sveikatai palankus, organizmui naudingas maistas“, – sakė bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius D.Dundulis.

Šiemet nuo sausio iki vasaros pabaigos „Norfos“ parduotuvėse žuvies bei jūrų gėrybių buvo nupirkta maždaug 30 proc. daugiau nei pernai per tą patį laiką.

„Tokiu šių produktų pardavimo augimu esu labai patenkintas. Numaniau, kad šioje prekių grupėje mūsų tinklas dar nepatenkino pirkėjų poreikių ir kad dar neišnaudojome visų pardavimo galimybių. Nutarėme parduotuvėse išplėsti šviežios žuvies skyrius ir padidinti jų asortimentą. Tai pasiteisino su kaupu“, – prieš kelerius metus priimtų sprendimų rezultatais džiaugėsi „Norfos“ vadovas.

Anot D.Dundulio, panašiai – per mėnesį maždaug po 25–30 proc. – šiemet didėjo ir kulinarijos gaminių pardavimas.

„Manau, kad toks spartus šios grupės prekių pardavimo augimas yra susijęs su didesne gyventojų perkamąja galia. Žmonės vis rečiau patys namuose gamina maistą ir perka jau paruoštus gaminius, nors tai, ko gero, tam tikrais atvejais yra brangiau. Be to, daug žmonių gyvena po vieną. Tikėtina, kad nėra racionalu vien tiktai sau prisigaminti daug maisto, todėl neretai nusiperkama jau paruoštų kulinarijos gaminių, o laikas, kurį tektų praleisti virtuvėje, skiriamas poilsiui ar pomėgiams“, – samprotavo D.Dundulis.

Pasak jo, kulinarijos gaminius vis daugiau perka ir jauni žmonės. Kai kurie jų, ko gero, namie maistą gamina rečiau nei jų tėvai.

„Gausėja ir senjorų, kurie, matyt, apskaičiuoja, kad racionaliau nusipirkti tiek paruoštų valgyti produktų, kad pakaktų vienai dienai, o kitądien vėl įsigyti jų šviežių ir kitokių. Ko gero, taip jiems labiau priimtina negu prisigaminti daug maisto ir valgyti jį vis tą patį kelias dienas ar net visą savaitę“, – kalbėjo D.Dundulis.

Pasak jo, didėjanti pardavimo apimtis liudija, kad pasiteisino maždaug prieš penkerius metus priimtas sprendimas didesnėse „Norfos“ parduotuvėse išplėsti kulinarijos produktų gamybą.

Šiuo metu gana dideli maisto gamybos padaliniai veikia maždaug pusėje tinklo parduotuvių – 75-iose. Ir jos, ir visos kitos „Norfos“ parduotuvės kulinarijos gaminiais aprūpinamos dar ir centralizuotai. Jie tiekiami iš Kėdainiuose veikiančio „Rivonos“ kulinarijos ir konditerijos cecho.

Jame kas mėnesį pagaminama apie 150 tonų per 60 rūšių gaminių ir pusgaminių, kurie tiekiami visoms 159-ioms tinklo parduotuvėms.

„Tapo tarsi savaime suprantama, kad renovuodami didžiausio – XXL formato „Norfos“ parduotuves šviežios žuvies ir kulinarijos skyrius padidiname tiek, kiek įmanoma, ir aprūpiname juos moderniausia įranga. Jei tik yra galimybių, įvertinę paklausą juos įkuriame ir mažesnėse – XL formato parduotuvėse“, – teigė D.Dundulis.

Pasak jo, šviežiai pagamintų maisto produktų pardavimas „Norfos“ tinkle auga gana sparčiai, o šaldytų pusgaminių ar pasišildyti skirtų patiekalų paklausa gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos valstybių.

„Akivaizdu, kad Lietuvos gyventojai labiau linkę rinktis šviežią maistą. Kita vertus, ką tik pagaminto maisto pasiūlo reta parduotuvė Vakaruose, nes tai brangu.

Pastebėjome, kad mūsų konkurentai Lietuvoje eina Vakarų prekybininkų keliu. Mes – priešingai, siūlome vis daugiau šviežių, mūsų kulinarų ką tik pagamintų patiekalų“, – sakė D.Dundulis.

„Norfos“ vadovas akcentavo, jog tam, kad verslą aplankytų sėkmė, reikia anaiptol ne vieno gero sprendimo.

„Steigdami naujus arba senesnėse parduotuvėse plėsdami vitrinose ant ledo laikomų šviežių žuvų skyrius privalėjome įrengti visą tam reikalingą infrastruktūrą. Pavyzdžiui, žuvims ant ledo laikyti reikėjo sumontuoti erdvesnes ir energiškai taupesnes vitrinas, – patirtimi dalijosi tris dešimtis metų prekybos sistemoje dirbantis D.Dundulis. – Kad kiekvienos parduotuvės vadovas išdrįstų užsakyti įvairesnį šviežių žuvų bei jūrų gėrybių asortimentą, jiems buvo suteikti įrankiai, padedantys drąsiau suformuoti užsakymus.

Tuomet, kai greitai gendančias neparduotas maisto prekes reikėdavo nurašyti, tai turėdavo neigiamos įtakos ir parduotuvės finansiniams rezultatams, o kartu – ir darbuotojų uždarbiui. Šiuo metu šviežios žuvies pardavimams padidėjo maždaug trečdaliu, o nurašymas sumažėjo perpus.“

Tas įrankis, apie kurį užsiminė D.Dundulis, – tai ypač pasiteisinęs sprendimas pirmadieniais nuo 17 val. visose „Norfose“ sveriamai rūkytai ir šviežiai žuviai ant ledo taikyti 50 proc. nuolaidą. Ji suteikiama pirkėjams kasoje pasinaudojus „Norfos“ nuolaidų kortele.

Parduotuvių vadovai įsitikino, kad tokiais atvejais, jei po savaitgalio prekybos dalis šios grupės prekių ir lieka neparduotų, pirmadieniais sveriamos rūkytos bei šviežios žuvies ant ledo vitrinos būna šluote iššluojamos. O nuo antradienio jos iš naujo pradedamos užpildyti šviežiomis žuvimis ir jų gaminiais.

Be to, pirmadieniais nuo pat ryto pirkėjai, kurie naudojasi „Norfos“ nuolaidų kortele, perpus pigiau gali įsigyti tortų ir plokštainių, o nuo 17 val. – šviežių vaisių ir daržovių.

Sukurta pirmadieninio išpardavimo sistema yra vienas veiksnių, turėjusių įtakos tam, kad per 2025 metus „Norfos“ apyvarta paaugo geru dešimtadaliu.

Kitas veiksnys, o kartu ir prekybininkams svarbus rodiklis, – apyvartos ir parduotuvių skaičiaus bei jų ploto santykis.

Šis „Norfos“ rodiklis yra gana įspūdingas: pernai apyvarta, tenkanti kiekvienam parduotuvės kvadratiniam metrui, didėjo po 8 proc.

„Pagal šį rodiklį, vertinamą per pastaruosius aštuonerius metus, pardavimo augimas, tenkantis kiekvienam parduotuvės kvadratiniam metrui, padidėjo apie 30–40 proc. Tai liudija apie didėjantį mūsų veiklos efektyvumą“, – skaičiais pasidalino „Norfos“ vadovas.

Pagal portale vz.lt skelbiamus duomenis, nuo 2019 m. maisto prekių parduotuvių prekybos plotas 11-oje ES valstybių padidėjo apie 4,6 proc., o pardavimo apimtis, įskaitant ir internetinę prekybą, per tą patį laiką išaugo maždaug 1,7 proc.

„Turiu pripažinti, kad mūsų efektyvumas ir vienam kvadratiniam metrui ploto tenkantys pardavimo rodikliai, palyginti su Vakarais, ilgą laiką buvo gerokai mažesni. Tačiau šiuo metu šis rodiklis jau gana geras, kartu aplenkėme ir kai kuriuos savo konkurentus mūsų šalyje“, – teigė D.Dundulis.

Įtaką tam daro ir tai, kad vis daugiau šalies gyventojų „Norfą“ renkasi kaip pagrindinę savo parduotuvę.

„Be to pasikeitė ir verslo požiū-ris. Šiuo metu atidarydami naują savo prekybos centrą ar įsikurdami nuomojamame pastate sulaukiame daugybės kitų prekybininkų ar paslaugų teikėjų pageidavimų jame išsinuomoti plotą ir įsikurti šalia. Mat „Norfa“ dėl savo išskirtinumo tapo traukos objektu, kuris ir kitiems verslininkams garantuoja vis didesnius pirkėjų srautus“, – sakė pašnekovas.