Kaip skelbia „The Moscow Times“, teigiama, kad apie tai pareiškė verslininkų organizacijos „Opora Rossii“ vadovas Aleksandras Kalininas.
„Mūsų kolegos iš Kinijos jau vilioja Tolimųjų Rytų įmones, kad šios persiregistruotų Kinijos pramonės ir technologijų parkuose – paprastai tariant, kitoje upės pusėje“, – Rytų ekonomikos forumo (EEF) kuluaruose sakė A. Kalininas.
Kalbėdamas apie „kitą upės pusę“, jis turėjo omenyje Amūro upę, kuria driekiasi dalis Rusijos ir Kinijos sienos.
Susiję straipsniai
Pasak jo, Kinijos partneriai Rusijos verslui siūlo mažesnius mokesčius, paskolas su 3 proc. palūkanomis, taip pat dotacijas kapitalo išlaidoms padengti.
Bendrovė „Delovye Resheniya i Tekhnologii“ (DRT, buvusi „Deloitte“ Rusijoje) patvirtino, kad įmonės domisi galimybe perkelti veiklą į Kiniją. Šiuo metu Kinijoje veikia apie 3,8 tūkst. organizacijų, kuriose dalyvauja Rusijos kapitalas. Daugiausia tai importuotojai, elektronikos ir įrangos, vartojimo prekių bei automobilių komponentų gamintojai, taip pat lengvosios pramonės įmonės.
Daugumai prekių taikomas PVM tarifas Kinijoje yra gerokai mažesnis nei Rusijoje – atitinkamai 13 ir 22 proc. Smulkiajam verslui Kinijoje taikomas lengvatinis 3 proc. tarifas. Be to, įmonės gali pasinaudoti pigesniu finansavimu, kuris Rusijoje dėl aukštos bazinės palūkanų normos yra sunkiai prieinamas.
Vis dėlto viena pagrindinių problemų išlieka atsiskaitymai su Rusija. Kaip pažymėjo DRT atstovė Chobrakova, bankų reikalavimai tokiems mokėjimams nuolat keičiasi, o kai kurios kredito įstaigos gali riboti operacijas atsižvelgdamos į sandorio šalį, prekes ar mokėjimo struktūrą. Visoms operacijoms, kuriose Kinijoje dalyvauja užsienio subjektai, taikoma bankų ir valiutų kontrolė.
Dar viena kliūtis perkeliant turtą į Kiniją – Rusijos sutarčių ir valiutų teisės reikalavimai, pažymėjo DRT Mokesčių ir teisės departamento partnerė Tatjana Kofanova.
Pasak jos, Rusijos bendrovėms, veikiančioms Kinijoje, taip pat svarbu laikytis su sankcijomis susijusių atitikties reikalavimų, kad būtų sumažinta rizika patekti į antrinių sankcijų taikymo sritį.
Anksčiau taip pat buvo skelbta, kad 2025 metais Rusijos pajamos iš naftos ir dujų smuko iki žemiausio lygio nuo COVID-19 pandemijos laikų.
Rusijos valdžia pripažįsta, kad jau 2026 metų pradžioje šalies federalinis biudžetas dėl mažesnių nei planuota pajamų iš naftos ir dujų gali susidurti su dideliu deficitu.
Ukrainos žvalgyba taip pat skelbė, kad vidutinių ir didelių Rusijos įmonių finansinė padėtis toliau blogėjo, o šalies verslo sektoriuje didėjo finansiniai disbalansai.
Daugiau nei pusė stambiųjų Rusijos bendrovių 2025 metus baigė sumažėjusiu pelnu, apkarpė arba visiškai įšaldė investicinius projektus, o nemažai įmonių ruošiasi atleisti darbuotojus.
2026 m. vasario 24 d. paskelbta, kad Rusijoje ruošiamasi uždaryti apie 300 bendrovių.
Be to, pirmą kartą šalies istorijoje net 74 Rusijos regionai susidūrė su finansiniais sunkumais.
Rusijoje taip pat prasidėjo masinio verslų uždarymo banga.
Rusijos finansų ministerija pripažino, kad šalies biudžeto deficitas didėja rekordiniais tempais, o pajamos mažėja.
Rusijos federalinė statistikos tarnyba „Rosstat“ savo ruožtu pripažino, kad daugiau kaip 17 tūkst. Rusijos įmonių deklaravo nuostolius.
2026 m. balandžio 3 d. taip pat paskelbta, kad net 22 Rusijos ekonomikos sektoriai patyrė didelį nuosmukį.
Parengta pagal biz.nc.uc