„Pagrindinė mokesčių funkcija yra fiskalinė, t. y. užtikrinti stabilias valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamas viešosioms paslaugoms finansuoti ir kitiems valstybės prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, o įstatymo projektu siūlomos priemonės mažintų valdžios sektoriaus biudžetų pajamas ir taip apribotų galimybes sparčiau didinti prioritetinių viešojo sektoriaus sričių finansavimą“, – įvertinusi pavasarį „Nemuno aušros“ frakcijos narės Daivos Petkevičienės Seimui pateiktą projektą pažymi Vyriausybė.
Preliminariu jos vertinimu, siūlomas neapmokestinamų palūkanų ribos padidinimas iki 2 tūkst. eurų sumažintų valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio apie 16 mln. eurų per metus.
„Atsižvelgiant į fiskalinės drausmės ir grynųjų išlaidų augimo ribos reikalavimus bei į tai, kad dėl susiklosčiusių geopolitinių aplinkybių prioritetas skiriamas krašto gynybai stiprinti, gynybos reikmėms finansuoti, biudžeto pajamų mažinimas šiuo metu ribotų prioritetinių funkcijų finansavimo galimybes“, – sako Ministrų kabinetas.
Lietuvoje būsto paskolos palūkanos – vienos didžiausių euro zonoje: siūlo priemones padėčiai gerinti
Savo išvadoje Vyriausybė pastebi, kad antrinė – reguliacinė – mokesčių funkcija (kai specialiomis apmokestinimo sąlygomis, pavyzdžiui, mokestinėmis lengvatomis, prisidedama prie atskirų viešosios politikos tikslų pasiekimo) pasitelkiama tik nuodugniai pagrindus, kad tai būtina ir su kitomis politikos kryptimis deranti priemonė papildomam viešosios politikos tikslui pasiekti.
Iš Lietuvos banko interneto svetainėje pateikiamų statistinių duomenų, anot Vyriausybės, matyti, kad gyventojų indėliai ir kitos investicijos į finansinį turtą nuosekliai auga, todėl „nėra aiškaus pagrindo, kuriuo būtų pagrįstas poreikis tokias investicijas skatinti papildomomis mokestinėmis priemonėmis“.
Be to, pasak Ministrų kabineto, nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo į aktyvaus investavimo skatinimą orientuotos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios investicinės sąskaitos apmokestinimo režimą, o įstatyme nustatyta mokesčio lengvata 500 eurų neviršijančioms iš įvairių finansinių priemonių ne per investicinę sąskaitą gaunamoms palūkanoms iš esmės skirta smulkesnėms, pasyvaus investavimo, pajamoms neapmokestinti.
„Tokiu būdu galiojančiu reglamentavimu nuosekliai užtikrinama, kad didesnį kapitalą sukaupę ir didesnes palūkanų sumas gaunantys gyventojai adekvačiai prisidėtų prie viešųjų paslaugų finansavimo“, – sako Vyriausybė.
Susiję straipsniai
ELTA primena, kad šių metų gegužės mėnesį Seimas po pateikimo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisoms, siūlančioms nuo 500 eurų iki 2 tūkst. eurų padidinti neapmokestinamų palūkanų sumą.
Tai numatančias įstatymo pataisas, kurias pristatė parlamentarė D. Petkevičienė, po pateikimo palaikė 46 Seimo nariai, 9 buvo prieš, 27 parlamentarai susilaikė.
Pasak D. Petkevičienės, daugiau nei prieš dešimtmetį nustatyta 500 eurų neapmokestinama palūkanų riba dėl infliacijos ir palūkanų normų pokyčių šiandien neatlieka realios investavimo skatinimo funkcijos. Padidinus ribą iki 2 tūkst. eurų, jos nuomone, būtų atkurtas realus mokesčių lengvatos dydis, atitinkantis dabartines ekonomines sąlygas.
„Gyventojams būtų sudaryta aiški paskata laikyti lėšas bankų indėliuose, investuoti į obligacijas, naudotis tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo galimybėmis“, – pateikdama projektą sakė D. Petkevičienė.
Jos nuomone, taip pat tai būtų akivaizdi šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonė.