Jei anksčiau pagrindinis IT komandos uždavinys buvo pasirūpinti, kad technika ir sistemos veiktų, šiandien iš jos tikimasi kur kas daugiau – nuo kibernetinio saugumo ir debesijos sprendimų iki dirbtinio intelekto integracijos, skaitmenizacijos ir verslo atsparumo užtikrinimo.
Todėl įmonėms tenka spręsti ne tik, kaip rasti IT specialistų, bet ir kitą klausimą – ar visas reikalingas kompetencijas racionalu kaupti savo komandoje. Pasak „Telia“ verslo klientų vadovo Vaido Dominausko, vis dažniau tenka aiškiai atsiskirti, kurias IT funkcijas verta išlaikyti įmonės viduje, o kur išorės ekspertų įsitraukimas gali būti efektyvesnis.
Kodėl vidinei IT komandai reikia vis daugiau kompetencijų?
Susiję straipsniai
Per pastaruosius 10–15 metų IT funkcija organizacijose pasikeitė iš esmės. Šiandien vienam specialistui ar nedidelei komandai gali tekti rūpintis ne tik kasdiene IT infrastruktūros priežiūra, bet ir vis didesniu skirtingų technologinių sričių skaičiumi.
Tarp jų – kibernetinis saugumas, debesijos sprendimai, duomenų apsauga, veiklos tęstinumas, skaitmenizacija, dirbtinio intelekto sprendimų integracija ir kitos sritys. Kiekvienai jų reikia ne tik bendro technologijų supratimo, bet ir nuolat atnaujinamų specifinių žinių.
„Technologijos keičiasi greitai, todėl vienam IT specialistui kartais sunku suspėti su pokyčiais ir aprėpti visas organizacijai reikalingas sritis. Net ir labai patyręs darbuotojas negali vienodai giliai išmanyti visų technologinių krypčių. Todėl įmonės turi įvertinti, kokias kompetencijas joms būtina turėti nuolat, o kurias efektyviau pasitelkti pagal poreikį“, – teigia V. Dominauskas.
Dėl to dalis organizacijų renkasi visas reikalingas kompetencijas kaupti viduje ir samdo skirtingų sričių specialistus, o kitos strategines kompetencijas išlaiko savo komandoje, specifinę ekspertinę pagalbą pasitelkdamos tada, kai jos prireikia.
Kiek iš tiesų kainuoja vidinė IT komanda?
Lyginant vidinę IT komandą ir išorės paslaugų tiekėją lengva žiūrėti tik į du skaičius – darbuotojo atlyginimą ir partnerio paslaugų kainą. Tačiau toks palyginimas neparodo visų realių sąnaudų.
Vidinės IT komandos kainą sudaro ne tik atlyginimai, bet ir:
- specialistų paieška ir atranka;
- darbuotojų išlaikymas;
- mokymai ir sertifikavimas;
- darbui reikalingi technologiniai įrankiai;
- nuolatinis kompetencijų atnaujinimas;
- poreikis užtikrinti pavaduojamumą atostogų, ligos ar darbuotojų kaitos metu.
Ypač brangu organizacijos viduje išlaikyti retai reikalingas specifines kompetencijas. Tam tikros srities eksperto gali prireikti tik konkretaus projekto, incidento ar technologinio pokyčio metu, tačiau tokio specialisto žinios tuo momentu gali būti kritiškai svarbios.
Išorės partneris tokiu atveju gali suteikti prieigą prie platesnio specialistų rato ir kompetencijų, kurių įmonėje sukurti bei nuolat išlaikyti ne visada apsimoka.
Ką verslui suteikia išorės IT partneris?
Vienas iš išorės IT paslaugų modelio privalumų – galimybė naudotis ne vieno žmogaus, o platesnės specialistų komandos kompetencijomis.
Tai leidžia organizacijai lanksčiau reaguoti į poreikius: didesnio projekto metu nereikia papildomai samdyti žmonių, o atsiradus specifinei problemai – pradėti retos kompetencijos specialisto paieškos.
Išorės IT paslaugų tiekėjas taip pat gali padėti užtikrinti:
- prieigą prie skirtingų sričių specialistų;
- aiškius paslaugų lygius (SLA);
- dokumentuotas ir standartizuotas procedūras;
- veiklos tęstinumą per atostogas, ligas ar darbuotojų kaitą;
- papildomus pajėgumus didesnių projektų metu;
- specifines kompetencijas tada, kai jų prireikia.
„Būtent standartizuoti procesai dažnai tampa vienu svarbiausių partnerio privalumų. Dokumentuotos procedūros, aiškūs paslaugų lygiai ir platesnė specialistų komanda padeda užtikrinti veiklos tęstinumą darbuotojų atostogų, ligos ar kaitos atvejais“, – sako V. Dominauskas.
Kokios yra išorės IT paslaugų ribos?
Vis dėlto IT funkcijų perdavimas išorės partneriui nėra universalus sprendimas. Išorės specialistai gali dirbti pagal labiau standartizuotus procesus ir prasčiau išmanyti konkrečios organizacijos kultūrą, darbuotojų įpročius ar istorines aplinkybes, nulėmusias ankstesnius technologinius sprendimus.
Todėl kritinės verslo žinios, technologijų krypties nustatymas ir strateginiai sprendimai neturėtų būti visiškai perkeliami už organizacijos ribų.
„Išorinis partneris neturėtų būti vertinamas kaip IT vadovo ar vidinės komandos pakaitalas. Jo vaidmuo yra tapti papildomomis rankomis ir ekspertine pagalba ten, kur trūksta pajėgumų ar specifinių žinių“, – pabrėžia V. Dominauskas.
Tai leidžia vidinei IT komandai daugiau dėmesio skirti toms sritims, kurioms būtinas gilus organizacijos ir jos verslo supratimas, o dalį operacinių ar specializuotų užduočių patikėti partneriui.
Kada verta IT funkcijas perduoti išorės partneriui?
Sprendimas priklauso ne vien nuo įmonės dydžio. Verta įvertinti, kiek konkreti IT funkcija svarbi kasdienei veiklai, ar jos kompetencijų reikia nuolat ir kokių žinių organizacija jau turi viduje.
IT funkcijų perdavimą išorės partneriui verta svarstyti, kai:
- reikalingos specifinės kompetencijos, kurių įmonėje nėra;
- jų reikia tik periodiškai;
- sudėtinga rasti ar išlaikyti reikiamus specialistus;
- svarbus nepertraukiamas paslaugų teikimas ir pavaduojamumas;
- projektui laikinai reikia daugiau IT pajėgumų;
- vidinė IT komanda per daug laiko skiria kasdienėms operacijoms ir per mažai – strateginiams projektams.
- Praktikoje tai nebūtinai reiškia pasirinkimą „arba–arba“.
V. Dominauskas prisimena atvejį, kai viena įmonė nusprendė investuoti į vidinį IT specialistą ir iš pradžių išorinio partnerio paslaugų atsisakė. Tačiau po metų organizacija grįžo dėl CISO paslaugų.
„Įmonė suprato, kad vienas žmogus negali turėti tokio plataus kompetencijų spektro, kokį gali pasiūlyti technologijų partneris. Ši situacija atspindi, kad išorinis ekspertas nebūtinai pakeičia vidinę komandą. Dažnai jis ją sustiprina ten, kur reikia papildomų žinių ar pajėgumų“, – pasakoja jis.
Vidinė IT komanda ar išorės partneris: ką rinktis?
Tinkamiausias modelis priklauso nuo organizacijos dydžio, veiklos pobūdžio, technologijų svarbos verslui ir jau turimų kompetencijų.
Didelės organizacijos dažniau gali sau leisti išlaikyti stiprias vidines IT komandas, tačiau net ir jos ne visas funkcijas vykdo savarankiškai. Standartizuotas ir pasikartojančias kasdienes operacijas gali perimti išorės partneriai, o vidinė IT funkcija daugiau dėmesio skirti technologijų strategijai ir partnerių koordinavimui.
Vidutinėms įmonėms vis aktualesnis tampa mišrus IT valdymo modelis, o mažesnėms organizacijoms išorės partneris gali suteikti galimybę pasiekti reikiamą kompetencijų lygį neišauginant vidinės komandos iki ekonomiškai neefektyvaus dydžio.
V. Dominausko teigimu, svarbiausia ne pasirinkti vieną iš dviejų stovyklų, o aiškiai apsibrėžti, kokios IT kompetencijos yra strategiškai svarbios ir turi likti organizacijos viduje, o kurias efektyviau pasitelkti kaip paslaugą.
Taip vidinė IT komanda gali daugiau dėmesio skirti skaitmenizacijai, inovacijoms, dirbtinio intelekto sprendimų integracijai ir kitiems strateginiams klausimams, o kasdienės operacijos vykdomos užtikrinant aiškius procesus ir mažesnę veiklos tęstinumo riziką.